“Grajikit, Bikavos žiogeliai” – tautinės kultūros puoselėjimas tarptautiniu mastu (1)
Vasaros pabaigoje susvirpia žiogų smuikai, o Bikavėnuose, kur puoselėjamos kaimo tradicijos, smuikelių stygas suvirpina kapelų muzikantai. O šiemet į tarptautinį dainų ir šokių festivalį susirinko ne tik „numiškiai“, bet ir svečiai iš Latvijos, Rusijos, ir net ukrainiečių ansamblis iš Klaipėdos.
Žmogus, kuris neša šviesą (1)
Kaitra buvo pasibaigusi. Žaliuojantis sodas kvepėjo lietumi, o rasotoje žolėje maudėsi trys maži katinėliai. Šalia namo durų tilindžiavo piktąsias jėgas atbaidantys varpeliai. Kambaryje mokytojas Petras Būdvytis skaitė laikraščius, iš fotografijos rėmelių žvelgė mokiniai, šimtai tų, kurie šį pedagogą prisimena, kaip žmogų, skleidusį ir nešusį šviesą.
Šimtametė Stubrių mokykla – reprezentuoja Mažosios Lietuvos mokyklas
Raudonplytės mokyklos, kaip bažnyčios, geležinkelio stotys, vienas kitas likęs ūkinis pastas ar gyvenamasis namas yra neatsiejama Klaipėdos karšto kraštovaizdžio dalis. Kone kiekvienas kaimas buvo pažymėtas mokyklos pastatu. Šiandien saugomi tik du mokyklų statinių kompeksai. Stubrių ir Jonaičių. Jonaičių todėl, kad šiame name, kaip spėjama, gimė ir augo Vydūnas, nes jo tėvas tuo laiku mokytojavo šioje mokykloje. Na, o Stubrių mokykla reprezentuoja Klaipėdos krašto mokyklų architektūrą. Šiandien Stubrių mokykla, pergyvenusi įvairius istorinius laikotarpius ir mokyklų naikinimo vajus, dar veikia. Nuo rugsėjo ir jos durys galėjo būti uždarytos amžinai. Stubrių bendruomenė stojo mūrų už savo mokyklą, surinko parašus, tad mokykla dar bent vienerius metus nebus naikinama ir joje mokysis 20 pradinukų. O rugpjūčio 14 dieną bendruomenė iškilmingai pažymės mokyklos šimtmetį.
Kintų gyvenvietės atsiradimas sietinas su Klaipėda - Memelburgu
Prieš trejetą metų Kintai minėjo bažnyčios ir mokyklos 300 metų sukaktį. Tada iškilmių rengėjams kilo pagrįstas klausimas – o kiek metų turi patys Kintai. Kintų Vydūno kultūros centro darbuotojai ėmėsi ieškoti atsakymo. Jiems padėjo Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė. Išanalizavusi archyvinius duomenis ji parengė istorinę studiją, kurioje ji mano, kad Kinto vardas, su kuo sietinas ir šios gyvenvietės pavadinimas, pirmą kartą paminėtas 1540 metais, viename iš Klaipėdos komtūrijos mokesčių mokėtojų sąraše. Ankstesnių duomenų, kurie liudytų senesnę šios vietovės praeitį, bent jau iki šiol rasti nepavyko. Todėl galima manyti, kad tie metai ir yra Kintų gimimo pradžia. Šios studijos pagrindu ir parengtas šis straipsnis.
Kintai šiandien
Kintai – vienas iš didžiausių Šilutės rajono seniūnijų centrų. Jo plotas – 15 000 ha. Savarankiška seniūnija įsteigta 1995 metais, atskyrus ją nuo Saugų seniūnijos. Kintų seniūnijoje gyvenamą vietą yra deklaravę 2 217 gyventojų (2009 m. naujai čia deklaravo 48 asmenys). Pačiuose Kintuose gyvena apie 930 žmonių. Seniūniją sudaro 8 seniūnaitijos, į kurių sudėtį įeina 25 kaimai. Žymesnės gyvenvietės be Kintų - Ventė, Minija (Mingė). Pirmoji seniūnė – Daiva Gicevičienė. Nuo 1997 metų gegužės 3 dienos Kintų seniūnas – Antanas Kližentis.
- Kintuose gali atsirasti ir etnografinė sodyba
- Juknaičiuose aidėjo šūkis - “Visada jauni“
- Joninės ir vėl visus subūrė ant Rambyno kalno
- Jonines Vainute šventė tūkstantinė minia
- Sugužėjo, suskambėjo Gardamo miestelis...
- Gamtos šėlsmas šventei nesutrukdė
- Apysaka „Raudonos rožės reiškia meilę“
- Edukacinė pamoka „Knygnešių keliais“
- Jurginės „prie rubežiaus“
- Mūza aplanko neperspėjusi (1)
- H.Šojus gyvas šilutiškių atmintyje, arba bažnyčią nuo vandalų apgynė grožis
- Ar dar gyvi Velykų papročiai šiandien?
- Svieto lygintojo Tado Blindos "komandoje" - buvusio Šilutės politiko sūnus
- Lietuvininkų rūbai prilyginami egzotiškiesiems Rytų krašto apdarams
- Literatūrinis Pagėgių pavasaris "Atidarysiu tau žodį it širdį..."