Nauji metai ir naujos, žymiai didesnės kainos
2010-01-19 | Gintė VINGYTĖ Naujaisiais metais mus pasitiko ir naujos, žymiai padidėjusios energetinių išteklių, t. y. elektros energijos bei degalų kainos. Jau šiomis dienomis benzino kaina pasiekė rekordinį 2008 metų vasaros lygį ir, atrodo, artimiausiu planu neprognozuojamas tos kainos mažėjimas. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę už elektrą jau mokėsime 30 proc. brangiau. Tad kokie bus 2010-ieji energetiniu ir ekonominiu požiūriu?Degalų kainos - kiek jos dar kils?
Dar viena nedžiuginanti naujiena - nuo 2010-ųjų panaikinta akcizų lengvata biodegalams. Su tuo ir buvo siejamas benzino bei dyzelino pabrangimas apie 6-9 ct už litrą, tačiau prognozės, kaip visada, ir šį kartą prasilenkė su realybe. Iš tikrųjų degalai pabrango apie 15-20 ct./l.
Tačiau svarbiausias skaičius čia, kad šalies biudžetas 2010 metais sutaupys apie 70 mln. litų (apie 37 mln. Lt už benziną ir apie 33 mln. Lt už dyzeliną). Tokia suma kaip lengvata buvo subsidijuojama už biopriedų dalį, maišomą į benziną ir dyzeliną. Jau pasigirdo kalbų, kad degalinių tinklai manipuliuoja esama situacija ir dirbtinai kelia degalų kainas pasinaudodami ne tik Vyriausybės priimtu nutarimu dėl biopriedų akcizo lengvatos panaikinimo, bet ir dėl pasaulinių naftos kainos kitimo tendencijų.
Pasaulinėje rinkoje kaina už žaliavinę naftą pabrango iki 80,2 JAV dolerio už barelį. Be to, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje ekonomika jau pradėjo atsigauti, o tai padidino naftos poreikį - mažinamos atsargos bei keliamos kainos. Šiuo metu akcizai ir kiti mokesčiai sudaro apie 64 proc. benzino kainos. Todėl galima teigti, kad mūsų vidaus rinkos pokyčiai daro didžiausią įtaką kuro kainoms - jeigu jos nepagrįstai didinamos, tai nepagrįstai išaugs ir prekių bei paslaugų kainos.
Elektros energijos kainos šuolis
Dar vienas energijos pabrangimo šuolis įvyko dėl to, kad nuo 2009-ųjų pabaigoje buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Tai padaryti Lietuva įsipareigojo stojimo į Europos Sąjungą sutartyje. Bet Lietuvos Vyriausybė per penkerius metus praktiškai nieko nepadarė, kad būtų išvengta tokio elektros energijos pabrangimo.
Nebuvo realiai skatinami kiti alternatyvūs energijos šaltiniai bei elektros tiltų statyba - visa tai liko tik teorinių pasvarstymų bei kabinetinių užkulisių, viešų delegacijų į kaimynines šalis lygyje.
Tad nuo sausio 1 dienos už elektros energiją jau reikia mokėti po 45 ct/kWh, o naudojantiems elektros virykles - po 43 ct/kWh. Dviejų laiko zonų skaitiklius turintys gyventojai pagal dieninį tarifą mokės po 49 ct/kWh, o pagal naktinį, šeštadienio ir sekmadienio tarifą - po 36 ct/kWh. Gyventojai, naudojantys elektrines virykles, - atitinkamai po 45 ct/kWh ir 34 ct/kWh.
Kiek sumokėsime už brangstančius energetinius išteklius?
Pasak neseniai išplatinto dr. G.Nausėdos pranešimo, 2010 metais infliaciją daugiausia kurstys brangstantys energetiniai ištekliai.
Apskritai, vertinant verslininkų reakciją ir komentarus elektros energijos kainos augimo klausimu, susidaro įspūdis, kad neplanuojama kelti prekių kainų, tačiau, kita vertus, neketinama ir kompensuoti šio veiksnio pelno sąskaita. Priežastis labai banali - daugelyje įmonių tos pelno normos tiesiog nebėra, ji virto nuostoliu.
Be to, reikėtų atsižvelgti į brangesnės elektros kitų prekių "išstūmimo" efektą. Esmė ta, kad buitiniai elektros vartotojai negali pasirinkti, ar jos atsisakyti, ar ne. Išleidus daugiau pajamų elektros energijos sąskaitoms apmokėti, mažiau lėšų liks kitiems produktams ir paslaugoms pirkti, o tai spaus jų kainas žemyn.
Beje, namų ūkiai, vartojantys elektrą ne tik apšvietimo ar valgio gaminimo, bet ir šildymo tikslais, nukentės labiau nei vidutinis statistinis lietuvis ir patirs santykinai didžiausių gerovės nuostolių. Tiesa, numatyta ateityje dažniau keisti šilumos energijos tarifus ir, žvelgiant į pasaulinių naftos kainų kilimą, tikrai ne į gerąją pusę".
Statistinis Lietuvos pilietis jau priprato Naujuosius metus pasitikti su naujais mokesčiais, ir kaip rodo patirtis, tai nepadeda išspręsti valstybės pajamų ir išlaidų subalansavimo problemų bei nesukuria prielaidų spartesniam ekonomikos atsigavimui. O energetinių išteklių pabrangimas lemia ir tų pačių valstybės valdymo išlaidų padidėjimą, ir kartais sutaupoma mažiau, negu būtų galima išleisti.
Straipsnio komentarai