Užsitęsusi žemės reforma sukiršino ūkininkus ir "berniukus"
2009-11-24 | Stasys BIELSKIS
Iš pradžių Žemės reformos įstatymo nuostata pirmenybę teikti nuosavybės teisių į žemę atkūrimui turėjo rimtą pagrindą, įtvirtintą net LR Konstitucijoje. Nuosavybė yra šventas dalykas, deja, toks neveikimas, tai yra žemės negrąžinimas per keliolika metų, berods jau prieštarauja tai pačiai Konstitucijai. Kas dabar apgins ūkininkus, ne vienerius metus deklaravusius, kad jie dirba dešimtis hektarų žemės ir gavusius šimtatūkstantines Europos Sąjungos paramas? Panašu, kad jau bus pažeistos tų ūkininkų teisės į nuosavybę - jie, gavusieji ES paramą, bus priversti besąlygiškai grąžinti tą paramą, už kurią pirko traktorius, kombainus, pasistatė fermas...
O Lietuvos bankai iš ūkininkų, netekusių žemės maitintojos, dar pareikalaus grąžinti ir investuotas lėšas - paskolas bei palūkanas.
Pasiskundė apskričiai - atvažiavo iš Vilniaus
Spalio 26 dieną Tauragės apskrities viršininkas Raimundas Vaitiekus gavo dvidešimt keturių Stoniškių seniūnijos ūkininkų pasirašytą prašymą: "Mes, Stoniškių kadastrinės vietovės ūkininkai, čia gyvendami nuo senų laikų ir nuomodami bei dirbdami žemę daugiau kaip 10 metų, turėdami ilgalaikių įsipareigojimų nemažinti dirbamos žemės Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kreipiamės į Jus baimindamiesi, kad galime jų neįvykdyti. Todėl prašome atidėti rengiamo Stoniškių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto skelbimo ir viešojo svarstymo datą ligi tol, kol bus Seime patvirtintas ir įsigalios naujas įstatymas, reglamentuojantis žemės įsigijimo eiliškumą ir sąlygas. Palaukti naujojo įstatymo patarė ir ministras, dalyvavęs susitikime su ūkininkais."
Apskrities viršininkas nurodė apskrities Žemės tvarkymo departamento direktorei Astrai Mockienei "išsiaiškinti ir teikti siūlymus". Į Stoniškius "išsiaiškinti ir teikti siūlymus" atvyko žymiai aukštesnio rango viršininkai - Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamento direktorius Silvestras Staliūnas, - deja, įgyvendinti tokią "misiją" jiems nelabai sekėsi. Nešildomoje apypilnėje Stoniškių kultūros namų salėje buvo šalčiau nei lauke, bet ūkininkams šįkart ne patogumai buvo galvoje. Kai kurie žemdirbiai, pasak svečių, bandė netgi mitinguoti, o ne svarbią problemą rimtai išsiaiškinti. Todėl Žemės tvarkymo departamento direktoriui S.Staliūnui ne kartą teko griebtis ir taikdariško darbo - raminti ("tvarkyti") tokius ūkininkus...
Laisva žemė - tik krūmynai
S.Staliūnas aiškino:
- Jūs negalite išsaugoti žemės, kurią naudojate, dėl įstatymų, suteikiančių pirmenybę nuosavybės teisių atkūrimui. Pagėgių savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Nijolė Auškalnienė man pateikė informaciją apie padėtį Stoniškių kadastro vietovėje. Skaičiai yra tokie: į šią kadastro vietovę dėl žemės nuosavybės atkūrimo gautos 33 išvados - tie žmonės pretenduoja į 429 hektarus. Išvados "pasipylė", kada buvo paskelbtas tos kadastro vietovės projektas. Pinigų reformai dabar ypatingai mažai skiriama, bet skelbti šiam projektui apskritis jų surado, kadangi nemažai buvo jūsų prašymų pirkti žemę. Ūkininkų prašymų pirkti žemę yra 54, prašomas plotas - 1460 hektarų, triskart daugiau, nei tų, kurie su išvadomis... 14-oji Žemės reformos įstatymo eilė, kai nei naudojate tos žemės, nei kaimyninį nuosavybės sklypą turite - 20 tokių prašymų, o pretenzijos į 2291 ha. Ir 15-oji eilė, kurioje išvis tik ūkininkai - 28 prašymai, pretenduojama pirkti 882 ha. Laisvos žemės Stoniškių kadastro vietovėje iš viso turite 3093 ha. Jeigu paimsime daugiausia 500 ha su išvadomis, tai 2600 ha liks pirkimui.
Mielieji, Lietuvoje nėra antro tokio atvejo, kur ūkininkai galėtų nusipirkti tiek žemės. Dirbu visą amžių žemėtvarkoje ir nežinau tokio atvejo. Taigi, visa problema dabar yra ne kur kitur, o tik tiems žmonėms, kurie dirbo žemę, ir kurios dalį pagal išvadas pretenduojama paimti. Įstatymas jiems suteikia tokią pirmenybę. Žemės, kurią jūs dirbate, bendro ploto tikrai užtenka. Bet "pastūmėjimas" čia gali įvykti. Jūs žinote, kad Seime yra užregistruotas įstatymo projektas, kurio formuluotė tokia - į tą žemę, kuria ūkininkai naudojasi nuo 2004 metų, atkelti "išvadininkų" nebūtų galima. Tačiau šiame įstatymo projekte yra pasakyta, kad jeigu naujas įstatymas bus paskelbtas, viskas vyks senąja tvarka.
Dar viena ypatingai didelė grėsmė, kad visiems valstybinės žemės pirkėjams artėja 2010 metų pradžia, kai Europos Sąjunga nebeleis žemės pirkimui taikyti jokių lengvatų, įskaitant ir pirkimus be aukciono. ES nustatytos lengvatos yra: ūkininkai perka žemę be aukciono, žmogus gali pirkti žemę išsimokėtinai per 15 metų, jaunieji ūkininkai perka už mažesnę kainą. Nuo 2010 metų, jeigu ES nepratęs šito termino, tik aukcionas - norėsit keliasdešimt žmonių pirkti gerą žemę ir kelsite jos kainą. Lietuva bandys šitą nuostatą nukelti toliau, bet turės gauti Europos pritarimą. Bus gautas, ar ne, šiandien aš nežinau. Jums beliko pusantro mėnesio visa tai susitvarkyti.
"Darykite ką nors, priimkite įstatymus"
Vienas stoniškietis papriekaištavo, kad seniau ūkininkai, dirbę žemę daugiau nei metus, jau įgydavo pirmumo teisę išsipirkti tą žemę, o dabar tokio įstatymo nebėra. O "išvadininkai" galėjo atsikelti tik tą žemę, kuri buvo laisva. S.Staliūnas paaiškino:
- Ūkininkai apsaugoti nuo "išvadininkų" štai kokiu atveju - jeigu jie naudojo tą konkrečią žemę, kurią norėjo pirkti, nuo 1995 metų liepos mėnesio ir jeigu jie tuo metu jau buvo įregistravę ūkininko ūkį ir turi dokumentus, kad jie tą žemę naudojo. Tik tokie dabartiniu metu yra apsaugoti nuo išvadų. O tą įstatymą, ar jis atitinka Konstituciją, dabar Seime svarsto Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Žmonės negali būti nelygūs prieš įstatymą. Jeigu tas komitetas pasakys, kad šis įstatymas neatitinka Konstitucijos, toks įstatymas toliau išvis nebus svarstomas.
Usėnų kaimo (Šilutės r.) ūkininkė Ieva Bartkienė:
- 2004 metais Stoniškių seniūnijos Naujapievių kaime išsinuomojome žemės penkeriems metams. Praėjo penkeri metai, nuomą mums vėl pratęsė penkeriems metams. Dabar atvažiuos su išvadomis ir paims tą žemę. Iš kažkur atvažiavę "berniukai" tikrai neims žemės, kur yra didžiausi medžiai užaugę - pasiims, kur yra išdirbta ir apsėta žemė. Duokit, kad mes galėtumėme tą žemę išsipirkti, darykite ką nors, priimkite įstatymus. Dėl to mes ir renkame jus, kad jūs ten vadovautumėte. Kaip mums gyventi dabar? Mes gavome paramas, pirkome kombainus - tai jie dabar atims. Tai ką mums daryti? Kur mums važiuoti? Tokio amžiaus į užsienį nenuvažiuosime, su užsieniečiais nekonkuruosime. Kažkokie "berniukai" "susichimyčino" tas išvadas, tai jūs darykite ką nors - priimkite įstatymą, jei ūkininkai dirba žemę nors kelerius metus, kad ją leistų išsipirkti. Čia yra tokios žemės, kur rudenį jau galima grybauti - tegul jie išsirauna tuos medžius, tegul tvarkosi... Prieš kelerius metus pasiėmėme tą žemę, kur medžiai augo, išrovėme medžius - mes ir mūsų vaikai sunkiai dirbo...
Už mieste turėtą žemę nelabai seniai duodavo tik vieną sklypą. Kai 2001 metais Konstitucinis teismas priėmė nuostatą, kad visa laisva žemė mieste yra grąžinama savininkams, susidarė laisvos žemės mieste deficitas. 12 tūkst. ha miesto žemės buvusiems jos savininkams turėjo būti pasiūlyta kur nors kitur. Kompensacija buvo numatyta arba akcijomis, arba kaimo žeme. Akcijų, aišku, niekas neima, o kaimo žemės iš pradžių irgi niekas neėmė. Buvo ramu. Dauguma laukė, kol pavyks gauti žemės mieste. O kai pamatė, kad mieste žemės gali ir nebeužtekti, su išvadomis pradėjo skubėti į kaimą.
- Jeigu žemėtvarka ar vietos valdžia priimtų sprendimą neduoti šitiems "berniukams" jų pageidaujamos žemės, jie paprasčiausiai paduotų į teismą ir laimėtų bylą, - teigė S.Staliūnas.
Ūkininko balsas iš salės:
- Juk jiems yra iš ko pasirinkti... Ar jie yra kokie išskirtiniai, ar jie jums atlyginimą moka, ar ką, kad juos užstojate, jog jie turi teisę pasirinkti?
Viceministro svajonės apie... rekreacinę žemę
Pageldynių kaimo ūkininkas, žemės ūkio mokslų daktaras Justinas Šmitas irgi neieškojo žodžio kišenėje:
- Aš 7 hektarus krūmų iškirtau. Išsikirsiu dar - aplink yra tokia tuščia silosinė, ne žemės ūkio paskirties, yra sąvartynas, kur tą silosą versdavo. Visai neblogai - ten man viskas būtų gerai. Tik paimkite iš manęs dokumentus tai prastai žemei pirkti, kodėl neimate? Jeigu prie mano sodybos pasiims žemės atėjęs svetimas, tai bus "bezobrazija". Reikia suvokti, kad taip neturi būti - tas įstatymas buvo prastas ir tos dabar siūlomos pataisos irgi prastos. O kai gaus tą žemę vadinamieji "berniukai", aš iš jų nusipirksiu. Bet tai nėra sąžiningų žmonių problema - "dūšios" nesudėkit. Privalote padėti, kad prie mūsų sodybų "berniukai" nenusipirktų žemės.
Žemės ūkio viceministras E.Raugalas toliau kalbėjo:
- Yra parengtas projektas, kad už mieste turėtą žemę būtų galima kompensuoti pinigais, tai yra tais pinigais, kurie surenkami parduodant miesto žemes, arba kompensuoti mišku. Kad apskritai tos išvados nepleventų virš dirbamos žemės. Tie "išvadininkai" irgi žmonės - reikia ir su jais kalbėti. Galbūt yra kur nors vaizdingesnė vieta, gal rekreacinė - tai ir reikia jiems pasiūlyti. Pirmiausia Žemėtvarkos tarnyba, paskui mere, pagalvokit, ar jie bus laimingi atėmę iš jūsų ūkininkų žemę. Juk jie tos žemės nedirbs, jie ją nuomos... Jeigu jūs būsite vieningi, pasakysite, kad jie čia laimės nesuras, jie tikrai pagalvos, kad galima ir kitą žemę imti...
Ūkininkai nukentės jau antrą kartą
Kai kurie ūkininkai, norintys įsigyti žemės, kenčia jau nebe pirmą kartą. Štai Žemėtvarkos skyriaus vedėja N.Auškalnienė pasakojo:
- 1992 metais, kai Pagėgiai dar priklausė Šilutės rajonui, ūkininkai pirko valstybinę žemę už "vagnorkas", nors tada buvo parengti tik preliminariniai žemės reformos žemėtvarkos projektai. Dabar įstatymas reikalauja, kad norint eiti pas notarą įteisinti valstybinės žemės pardavimą, už kurį jau 1992 metais buvo sumokėta, reikia turėti visus dokumentus, t. y. sklypas turi būti suprojektuotas pirkimui žemės reformos žemėtvarkos projekte, tas ūkininkas, kuris perka, turi pateikti visus dokumentus, įvardintus 236-ame nutarime. Kai kurie ūkininkai, nieko nelaukę, kreipėsi į teismus argumentuodami, kad jie įvykdė tuo metu valstybės nustatytas sąlygas, ir teismai pripažino, kad tie sandoriai yra įvykę. Dabar jūs turite pasirinkimo teisę - jeigu nenorite eiti į teismą, laukite bendro žemėtvarkos projekto, nes esate bendrame procese kaip valstybinės žemės pirkėjai. Tik tiek, kad jūsų dokumentuose bus įrašyta, kad jūsų prašymai pirkimui buvo paduoti 1992 metais.
Kad tik neateitų "žemeliai" ir "pelėsiai"...
Žemės ūkio kooperatyvo "Lumpėnų Rambynas" pirmininkas Remigijus Kelneris:
- Lumpėnuose padaryti kadastro projektą apskritis nerado pinigų, todėl esame pasmerkti aukcionui, jei ES nepritartų jo pratęsimui. Esame nelygiose sąlygose. Lumpėnų kadastrinė vietovė, atrodo, yra vienintelė be projekto. Kooperatyvas "Lumpėnų Rambynas" veikia nuo 1992 metų, mus daugelį kartų jau taip "pastumdė" nuo žemės: išdirbam plotą - ir "pastumia", išdirbam - ir vėl "pastumia"... Matau, kad neišvengiamai ateis tie "išvadininkai", paims dalį žemės, o kuri jau liks - stosim į aukcioną. Tik belieka melstis, kad į tą aukcioną neateitų "žemeliai" ir "pelėsiai" bei kiti jauni, kurie yra verslininkai ir darys verslą iš to. Manau, dar ne pati blogiausia situacija, kai stos į aukcioną to paties kaimo ūkininkai. Kur kas prasčiau, kai bus leista Europos Sąjungai bendrai dalyvauti žemės pirkime. Tada bus visiškai kiti pinigai. Didžioji "išvadininkų" dalis tą žemę parduos arba išnuomos - jeigu bus senas žmogus ir sąžiningas, tai jis greitai ją parduos, ir bus laimė tą žemę įsigyti nebrangiai. Jeigu "žemelis" ar dar koks "pelėsis", tai bus kita kaina, bet vis tiek geriau iš jų nusipirkti, jeigu ją parduos. O pats blogiausias atvejis bus, kai Europos Sąjungoje bus leista laisvai prekiauti žeme.
Pasak S.Staliūno, iš tikrųjų, nuo 2011 metų gegužės 1 dienos ES bus galima laisvai prekiauti žeme - beliko vos pusantrų metų. O kainos yra tokios: Olandijoje vienas ha dirbamos žemės kainuoja 140 tūkst. litų, kitose valstybėse - žymiai pigiau. 40-50 tūkst. litų už ha yra europinė norma.
Tokių normų nenorėtų sulaukti nė vienas sąžiningai žemę dirbantis Lietuvos ūkininkas...
Autoriaus nuotraukoje: net susirinkimui pasibaigus žemės ūkio viceministrui E.Raugalui (viduryje) įstatymų vingrybes teko aiškinti Pageldynių kaimo ūkininkui, žemės ūkio mokslų daktarui J.Šmitui ir Pagėgių savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėjai N.Auškalnienei.
Straipsnio komentarai