Naumiestiškių Auksės ir Viktoro naujas gyvenimas išgyvenus dramą

2014-01-24, Gerda BELOKOPYTOVA
Auksė, Viktoras ir mažoji Andrėja jau sugrįžo į savo namus, kuriuos nusiaubė ugnis.
Auksė, Viktoras ir mažoji Andrėja jau sugrįžo į savo namus, kuriuos nusiaubė ugnis.
Lapkričio 22 dienos laikraščio „Šilokarčema” numeryje rašėme apie naumiestiškių Auksės ir Viktoro bei jų mažosios dukrelės Andrėjos nelaimę. Liepsnos liežuviai prarijo visą šeimos turtą, taip pat palietė ir mažąją mergaitę bei jos mamą. Tąkart ugnis nepaliko nieko, tačiau gerų žmonių dėka jaunoji naumiestiškių šeima galėjo pradėti naują gyvenimą. Kaip jiems sekasi po nelaimės praėjus vos dviem mėnesiams?
 Prisiminkime tos lemtingos dienos įvykius. Nelaimės rytas naumiestiškių namuose prasidėjo kaip ir įprasta, tačiau Auksei bekuriant krosnį degiu skysčiu pliūptelėjo ugnies kamuolys. Mergina nepasimetė, bėgo kviestis pagalbos, tačiau nesulaukusi jos pati brovėsi pro dūmų uždangą, kad galėtų pasiimti dukrytę ir bėgti laukant. Tuo metu apie tai, kas galėjo pačiai atsitikti, negalvojo. Nejautė ir skausmo basomis bėgdama įkaitusiomis buto grindimis pasiimti savo dukters. Auksės patirti nudegimai buvo sunkūs, kūdikis buvo taip pat apsmilkęs. Atvažiavę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir ją, ir mažąją Andrėją išvežė pirmiausia į Šilutės ligoninę. Iš ten Andrėją skubiai išgabedo į Klaipėdos ligoninę, o Auksę – į Kauno klinikas. Laimei, mergaitei pavyko išvengti aštrių liepsnos liežuvių, jie nežymiai palietė tik jos rankytę, taip pat Andrėjai diagnozuotas apsinuodijimas smalkėmis. Auksės sužeidimai buvo kur kas rimtesni, privertę sunerimti ir pačią, ir jos šeimos narius. Merginai nustatytas 2A laipsnio kojų bei 1 laipsnio rankų ir veido nudegimai.
Gaisras tuokart pasiglemžė visą šeimos turėtą turtą. Ko neprarijo ugnis, tas susmilko. Šeima liko be namų, daiktų, pinigų. Žodžiu, be nieko. Tuo metu nedirbančiam Viktorui ir kūdikį auginančiai jo draugei Auksei patiems atsitiesti po gaisro būtų buvę išties sunku.

Paskelbus apie šią nelaimę „Šilokarčemos” laikraštyje bei socialiniame tinkle „Facebook”, mūsų skaitytojai neliko abejingi jaunos šeimos nelaimei. Pasipylė gerų žmonių skambučiai, kurie norėjo kaip galėdami padėti. Ir padėjo. Laikraščio redakciją užplūdo įvairūs siuntiniai: visi reikalingi daiktai kūdikiui, drabužiai, žaislai, net namų apyvokos daiktai, buvo baldų, rūbų Viktorui ir Auksei. Žmonės atsiliepė ne tik iš Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, materialios pagalbos sulaukta ir iš užsienyje gyvenančių lietuvių. Sunku žodžiais apsakyti tą situaciją, kai žmonės susivienijo į bendrą būrį siekdami padėti jaunajai naumiestiškių šeimai lyg savui.

Po nelaimės praėjus dviem mėnesiams „Šilokarčemos” korespondentė nuvyko aplankyti Viktoro ir Auksės šeimos. Kaip jiems sekasi pradėti naują gyvenimą?
 
Viktoras ir Auksė susitvarkė tą patį nuomojamą butą, kuriame ir kilo gaisras. Buto šeimininkė geranoriškai padėjo, neišvarė, leido ir toliau čia kurti savo gyvenimą. Pravėrus jų buto duris tik stovinti dujinė viryklė priminė dar taip neseniai čia vykusią dramą, kurios baigtis galėjo būti tragiška. Laimei, sėkmė išlikti gyvoms neaplenkė jaunos šeimos. Šiltuose namuose mus pasitiko ir namų šeimininkai Auksė ir Viktoras bei plačiai besišypsanti mažoji jų dukrelė Andrėja. Pasiteiravome jų, kaip gi sekėsi iš naujo susikurti gyvenimą šiuose namuose. Pasirodo, iškart po gaisro Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas atsiuntė darbininkus, kad šie padėtų išvalyti apsmilkusius daiktus, nugramdyti apsmilkusias sienas. O tuomet jau pats Viktoras, padedant broliui, kibo į remonto darbus. Sugrįžusios iš ligoninės Auksė ir Andrėja glaudėsi tėvų namuose. Viktoras pasakojo, kad buto remontą pavyko atlikti gana greitai. Gražiausias metų šventes, šv. Kalėdas, šeima jau sutiko sutvarkytuose savo namuose visi kartu.

Žinoma, patirtas šokas taip greitai nepasimiršta, ir žaizdos negyja taip greitai, kaip tu norėtum. Merginos kojas vis dar „puošia” nudegimų žymės, taip pat yra ir neužgijusių žaizdų. „Svarbiausia, kad galiu vaikščioti, nors ir skauda nudegimų vietas, bet galima kentėti”, - sakė mergina.

Ji neslėpė, kad po nelaimės artyn prie krosnies neina. „Po gaisro dar nė karto nebuvau jos užkūrusi, nenoriu net artyn eiti”, - sakė Auksė.

Jauna šeima pasakojo, kad buvo nustebę, jog žmonės tiek visko jiems padovanojo. „Tų žmonių dėka galėjome pradėti gyventi iš naujo. Kol patys būtume viską susitvarkę, labai daug laiko būtų praėję. Neturime žodžių, kuriais galėtume padėkoti visiems tiems geriems žmonėms, kurie mums padėjo“, - sakė Auksė ir Viktoras.

Susivienijusių žmonių gerumas apgobė šią šeimą ir įrodė, kad žmonės nėra abejingi kitų nelaimei.

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?