Lietuvoje neauginami genetiškai modifikuoti augalai

2015-02-07, AM informacija
Asociatyvi nuotr. BFL nuotr.
Asociatyvi nuotr. BFL nuotr.
Genetiškai modifikuotų organizmų kontrolės rezultatai patvirtina, kad mūsų šalyje neauginami genetiškai modifikuoti augalai.

Už leidimus auginti genetiškai modifikuotus augalus atsakingos Aplinkos, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijos. Iki šiol nėra išduota nė vieno leidimo auginti Lietuvoje genetiškai modifikuotus augalus mokslo ar tiekimo rinkai tikslais.

Mūsų šalis laikosi atsargios pozicijos ir balsuoja prieš naujų genetiškai modifikuotų produktų tiekimą Europos Sąjungos (ES) rinkai.

Iki šiol Europos Komisija yra leidusi tiekti rinkai 49 genetiškai modifikuotus produktus, skirtus maistui ir pašarams. Registruotų ir leidžiamų tiekti rinkai genetiškai modifikuotų produktų sąrašą rasite ČIA. Pripažinta, kad šie produktai yra saugūs ir jais leidžiama prekiauti visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje.

Šiuo metu ES lygmeniu svarstoma dėl leidimo tiekti rinkai dar 58 genetiškai modifikuotus produktus, skirtus maistui ir pašarams. Dėl 18 iš šių produktų Europos maisto saugos tarnyba pateikė teigiamas mokslines išvadas Europos Komisijai.

Europos Sąjungoje leidžiamas auginti tik vienas genetiškai modifikuotas augalas – kukurūzas, atsparus europiniam kukurūziniam ugniukui. Jis auginamas Čekijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje minėto kenkėjo kol kas nėra aptikta, todėl genetiškai modifikuoto kukurūzo auginti neaktualu.

Klausimas, ar leisti tiekti rinkai naują genetiškai modifikuota produktą, svarstomas ne tik ES valstybės narės, bet ir visos ES lygmeniu. Išduodant leidimą dalyvauja pranešėjas (kompanija, pateikusi prašymą leidimui/sutikimui gauti), valstybės narės kompetentinga institucija (į kurią kreipiasi pranešėjas), Europos Komisija, Europos maisto ir saugos tarnyba, visos valstybės narės, visuomenė. Prieš apsprendžiant dėl kiekvieno leidimo Europos maisto saugos tarnyba atlieka rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą. Jei leidimo prašoma genetiškai modifikuotų augalų auginimo tikslais – tokį rizikos vertinimą atlieka valstybės narės kompetentinga institucija. Leidimas tiekti rinkai genetiškai modifikuotus produktus išduodamas tik įsitikinus, kad šie produktai saugūs aplinkai ir žmonių sveikatai.

Europos Sąjungos valstybės narės pavasarį galės pačios nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?