Kas svarbiau: Kadetų mokykla ar neįgalių vaikų likimas?

Rusnės specialiosios mokyklos didžiulė, erdvi teritorija išties stebina. Akivaizdu, kad vaikams čia pakankamai vietos, ir nė vienu kvadratiniu metru ne per daug. Mokykla gražiai sutvarkyta, viduje švaru, šilta, erdvu. Visos patalpos užimtos, tad priekaištauti, jog didžiulio pastato erdvės neišnaudotos, nėra dėl ko. Likus kelioms minutėms iki susirinkimo įėjome į aktų salę. Galinėse eilėse jau sėdėjo keletas auklėtinių tėvelių bei mokyklos darbuotojos. Į salę kartu su meru V. Laurinaičiu įžengė Rusnės specialiosios mokyklos direktorius Romualdas Blechertas, jam įkandin – pavaduotoja ugdymui Diana Pavilonienė.

„Dėl Kadetų mokyklos galiu pasakyti tiek, kad noriu, jog Rusnei ir visai salai būtų geriau, būtų pritrauktos investicijos ir sukurta darbo vietų. Iškėlus Rusnės specialiąją mokyklą atsirastų Jūrų kadetų mokykla. Šitai mokyklai reikalinga suma – 10 000 000 litų/2896200,19 Eur. Jeigu vyriausybė pritartų šiai idėjai, mūsų Šilutės rajono savivaldybė įsipareigoja įruošti patalpas šiai mokyklai, o specialiosios mokyklos ugdytinius perkelti į kitą vietą. Esame numatę kitą įstaigą Šilutėje, Liepų gatvėje. Skirsime lėšų, jog pastatas būtų pritaikytas vaikų specialiesiems poreikiams. Iš karto noriu pasakyti dėl naktinių grupių. Nuo pačių tėvų priklausys, ar jos bus, ar ne. Jei tėvai pageidaus, kad jų vaikai naujoje įstaigoje būtų ir dieną, ir naktį– niekas jiems neprieštaraus. Niekas nesiekia pakenkti vaikams. Šią įstaigą tiesiogiai finansuoja Švietimo ir mokslo ministerija, o prižiūri Savivaldybė. Tai koks tikslas mums mažinti grupių ar etatų skaičių? – sakė meras V. Laurinaitis. – Kol kas aš matau tik teigiamus dalykus, kitaip mes neeikvotume nei savo energijos, nei laiko. Pradinė mokykla iškeliama į M. Jankaus pagrindinę mokyklą, tam jau yra paskirtos lėšos, daugiau kaip 100 000 eurų. Bus sutvarkytos patalpos. Buvo susirinkusios mamos, spalvas derins su auklėtojomis bendrai, kad nebūtų nesusipratimų. Jeigu Rusnės bendruomenė pasakytų, jog griežtai nenori šios Jūrų kadetų mokyklos – gerai, tuomet mes ją perduodame Klaipėdos rajonui, kuris pasiruošęs šios mokyklos steigimui. Aš apeliuoju į bendruomenės poreikius, į bendruomenės nuomonę. Aš visada kaip Tarybos narys sakydavau, jog Rusnę reikia atgaivinti, tai sakau ir dabar. Visada būsiu už salos atgaivinimą. Tiems, kas nerimauja, nuraminu, jog šioje specifinėje mokykloje vaikai ir mokysis, ir miegos, ir gyvens nuo 5 iki 12 klasės. Dabar daug kas važinėja iš Šilutės į Rusnę, po perkėlimo šilutiškiams bus daug patogiau, tik Rusnės gyventojai turės važinėti, bet jei tai sukels nepatogumų, sudarysime visas sąlygas vaikams patogiai gyventi Šilutėje. Ir pabaigai, dar kartą kartoju, mes nedarysime jokių veiksmų, kol Vyriausybė tam nepritars ir neskirs 10 milijonų litų. Neskirs – ieškosim sprendimų iš naujo“.

„Taip, taip, bet kai atsiras pinigai, tai darysite, – sarkastiškai kalbėjo viena iš auklėtinių mamų. – Mes to ir norime – sužinoti, kas bus toliau. Koks mūsų vaikų likimas?“.

„Veiksmai tokie – su direktoriumi buvome nuvykę apžiūrėti naujų patalpų. Taip, pastatą reikia renovuoti, ten esančią mokyklą iškeliame į Žibų pradinę mokyklą. Pastate, į kurį planuojame perkelti Rusnės specialiąją mokyklą, yra beveik 2 000 kvadratų, tad 70-čiai vaikų ploto tikrai pakaktų“, – sakė meras. „Bet ten vakarais tikrai nėra saugu. Laisvai gali ateiti ir kiti asmenys, tyčiotis iš neįgaliųjų. O jūs ar žinote, kokios gali būti patyčių pasekmės? Kas visa tai sukontroliuos?“, – klausė kita mama. „Yra tvora. Įrengsime stebėjimo kameras“, – atitarė V. Laurinaitis. „Bet kas jas prasukinės? Juk kamerų įrašai atsukinėjami tik rimto įvykio metu. Rusnė – mažas miestelis, o Šilutėje judėjimas tikrai didesnis“, - kalbėjo susirinkime dalyvavę tėvai. „Gerai, pajungsime policiją“, – sakė meras. „Juk vaikai didesniame mieste matys krūvą blogų pavyzdžių. Jie kopijuoja suaugusiuosius“, – bėdojo mama. „Ar Šilutėj, ar internete jis matys tų pavyzdžių. Niekas jų nuo to neapsaugos. Vieną dieną jie baigs mokyklą ir išeis už teritorijos tvoros. Esu 28 metus dirbęs mokytoju, ir žinau, kaip su tais vaikais būna“, – nepasimetė meras. „Bet net ir suaugę kaip elgiasi. Jei ten eis pro šalį ir badys pirštais tuos vaikus, tai jiems tikrai nebus saldu. Ir taip jautrūs yra“, - vis neatlyžo tėvai. Meras nepasidavė: „Niekas ten jų nebadys, dar kartą kartoju, galime pastatyti stebėjimo kameras, filmuosime, kas ateina, kas išeina. Dabar jau niekas nebereaguoja. Aš nuvažiuoju į „Akropolį“ ir matau einant juodaodį, galvoju, kokia bus žmonių reakcija? Niekas nebekreipia dėmesio. Niekam nebeįdomu. O prieš dešimt metų būtų negyvai užbadę pirštais. Tėvai pažiūrėjo sąmatas, pažiūrėjo, kas darbuotojai, ir klausia dar, kas bus valytojos? Žinot, tada nebėra ką ir sakyti. Suprantu, būtų klausę apie ugdymą, patalpas, jų grožį“. Viena mamų teiravosi: „Norėčiau paklausti, ar tiksliai apskaičiuota, jog naujoje mokykloje yra 2 000 kvadratų?“. Įstaigos direktorius R. Blechertas ir meras V. Laurinaitis vieningai patvirtino, kad mokyklos teritorija – daugiau kaip 1 800 kvadratų. „O čia yra 7 000 kvadratų. Tai ar jūs esate apskaičiavę, kad tie vaikai ten tilps su visais miegamaisiais, užsiėmimų, mokslo vietomis, laisvalaikio zonomis?“ – teiravosi ugdytinių tėveliai. Meras į šį klausimą išdidžiai atsakė  teigiamai. Taip pat tėvams buvo įdomus sužinoti, ar Šilutėje bus liftas. Pasirodo, patalpose, į kurias bus iškeliama specialioji mokykla, jo nebus. „Yra įvažiavimai neįgaliesiems vaikams. Ugdymas vaikams su negalia vyks pirmajame pastato aukšte. Sveikesni vaikai, kurie neturi fizinių sutrikimų, galės mokytis antrajame aukšte“, – piešė viziją meras. Tačiau ši vizija netruko susilaukti kritikos iš tėvų: „Tai reiškia, jei užsiėmimai vyks antrajame aukšte, mano vaikas į juos nepapuls“. Kita mama drąsiai rėžė: „Mus labiausiai domina, ar lieka nakvynė, pavežimas, maitinimas, savaitinės grupės, ar vaikai turės tas pačias auklėtojas, auklytes. Kalbu ne apie tas pačias darbuotojas, tiesiog ar naujos auklėtojos turės padėjėjas, kad būtų mokytojams pagalba“.  Anot V. Laurinaičio, yra perkeliama visa įstaiga, su visais joje esančiais darbuotojais – direktoriumi, pavaduotojomis, mokytojomis, auklėtojomis, auklytėmis, su maitinimu, nakvyne.

Taip pat domėtasi, jei vaiko, lankančio specialiąją mokyklą, tėvai gyvena Šilutėje, tuomet jį kasdien turės parsivesti namo? Savivaldybės vadovas patikino, kad tų tėvų, kurie norės, jog jų vaikai liktų nakvoti mokykloje, jie ir liks.  „Kai kalbate apie Kadetų mokyklą, tai su tokiu pasididžiavimu, o kai apie mūsų vaikus, tai jau sakote, jog nebijokite, iškelsime kitur ir viskas bus gerai. Kalbame apie 4 įstaigas. Iš čia vaikus iškeliate – atsikelia Kadetų mokykla. Šilutėje mūsų vaikus perkeliate į naują pastatą, o iš jo esančius vaikus į dar kitą pastatą. Ar tie 10 milijonų tik Kadetų mokyklai skirti? Ar toms į kurias perkėlinėsite vaikus? Ar išvis esate paskaičiavę?“, – domėjosi susirinkę ugdytinių tėvai. „Tai dabar jūs manęs dar paklauskite, kas ten bus valytojas“, – ironizavo meras.

„Kadetų mokykla yra sveikintinas dalykas, bet kodėl jūs nepastatote naujo pastato? Kažkaip čia visko per daug. O ar pavyks? Matot, iš kokių apkalbų mes viską turime sužinoti“, – kalbėjo tėvai. V. Laurinaitis patikino, kad tai tik apkalbos. Taip pat mero klausta: „Savivaldybės tinklapyje skaičiau koncepciją ir buvau nustebinta. Be jokio konkurso į mokyklą bus priimami našlaičiai, socializacijos problemų turintys vaikai. Tai, grubiai kalbant, tokie vaikai yra iš kolonijų?“. Meras išsisuko atsakydamas, kad apie šią mokyklą dar bus tiek kalbama, kad tos šnekos ir atsibos. Kelios mamos nuogąstavo, kad dideliems projektams skiriamas labai didelis dėmesys, o mažos, mažų žmogučių problemos paliekamos kažkur šone ir tyliai daromi valdininkams naudingi darbai. „Apie Kadetų mokyklą jau kiek metų yra kalbama. Tik kadetai, kadetai... Ir vieną dieną jie ateina. O apie neįgaliuosius, į kokias patalpas jie bus iškeliami niekas nieko nešneka, – piktinosi mamos. – Šilutėje sunaikinote pastatą, išmėtėte vaikus, o dabar, praėjus 6 metams, vėl juos mėtysite? Šitą pastatą pritaikėte jų poreikiams, buvo taip gerai, o dabar vėl teks kraustytis“. „Aš manau, jūs esate pikta ant viso pasaulio“, – tėškė argumentą meras. Kalbėjusioji nepasimetė: „Ne. Aš manau, jog už jus patį esu daug kartų laimingesnė“.

Į diskusiją tuokart įsijungė ir įstaigos direktorius R. Blechertas: „Mes mero prašėme, jog sąlygos vaikams nebūtų prastesnės nei Rusnėje, tad prašyčiau meru tikėti“.

Pasiklausę mero pažadų bei pasakojimų apie Lenkijos sėkmę turint dvi Kadetų mokyklas, tėvai samprotavo, jog už 10 000 000 litų galima pastatyti tikrai labai gerą naują pastatą. Meras teigė : „Yra paskirtas laikas – mėnuo skambinimams, važiavimams, derinimui. Jei tik bendruomenė pasako, jog jiems nereikia – aš viską perduodu Klaipėdos rajonui. Bet aš manau, kad yra nauda. Dar kartą kartoju , kad mano tikslas – prikelti Rusnę“.

Klausimų susirinkimo metu merui V. Laurinaičiui tėvai turėjo tikrai nemažai. O pastarasis vis pasakojo apie Kadetų mokyklos projektą, apie naujas ir  išliksiančias darbo vietas net ir perkėlus specialiąją mokyklą į kitą vietą bei piktinosi, kad kažkas klausė, kas mokykloje dirbs valytojomis. O tėvams labai aktualu, kas dirbs valytojoms. Juk tai specialiųjų poreikių vaikai, su jais elgtis reikia ypatingai atsargiai. Tokioje įstaigoje negali dirbti žalingų įpročių ar nervų problemų turintis žmogus. Šie vaikai trapūs kaip stiklas. Tiesa, vienas iš tėvų paklausė, kas bus atsakingas už tai, jei Kadetų mokykla nepasiteisins? Konkretaus atsakymo, deja,  negavo. Keletą kartų susirinkimo metu Rusnės specialiosios mokyklos direktorius R. Blechertas ragino susirinkusiuosius „netempti“ laiko ir užduoti konkrečius klausimus, neišsiplečiant, nes jau greit 19 val. vakaro. Nuovargis po sunkios darbo dienos? Bet jo ugdytinių likimo klausimas turėtų būti svarbesnis už išsvajotą poilsį. Tiek to. Svarbiausia, jog susirinkimas įvyko ir jame dalyvavo, nors ir maža saujelė tėvų. Aktyviausiai dalyvavusios mamos svarstė, ko gi pabūgo kitų auklėtinių tėvai? Kodėl neatėjo į susirinkimą? Tėvai raštu planuoja kreiptis į aukštesnes instancijas, galbūt net į televiziją, nes šiai istorijai vietinės spaudos per mažai. Tai, pasak tėvų, reikia paviešinti ir spręsti Lietuvos mastu.