Dėl prostitucijos skandalo pagarsėjusioje Švėkšnoje mokiniai buvo farširuojami vaistais

Vyksta tyrimas dėl darbuotojų smurto prieš vaikus

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigė priėmusi sprendimą pradėti tyrimą savo iniciatyva, atsižvelgdama į gautą informaciją, pranešimus apie galimus vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus (darbuotojų smurtas ir kitas netinkamas elgesys su vaikais, nusikalstamos veikos, dėl kurių galimai nukenčia vaikai, saugios aplinkos vaikams neužtikrinimas, netinkamas centrui nustatytų pareigų vykdymas ir pan.).

Šiuo metu Klaipėdos prokuratūroje, į kurią kreipėsi Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, vis dar atliekamas tyrimas dėl galimo darbuotojų smurto prieš vaikus.

„Iš pradžių prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą, tačiau vėliau vis dėlto pradėjo. Mūsų žiniomis, vaikai buvo apklausti. Šių apklausų metu darbuotojai buvo įvardinti labai konkrečiai, vardais. Buvo minimi apsaugos darbuotojai, sargai, sanitarai. Sutikę kalbėti vaikai tiesiai šviesiai sakė, kad patiria smurtą, ir visų jų parodymai labai sutapo. Laukiame prokuratūros tyrimo išvadų“, - pasakojo E. Žiobienė.

Atsižvelgdama į vaikų išsakytus pastebėjimus dėl jiems duodamų vaistų, jų dozių ir savijautos vartojant vaistus, vaiko teisių apsaugos kontrolierė kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą. Pastaroji nustatė, kad įstaigoje nėra nė vieno psichologo, o psichiatrai iš tiesų mokiniams per dažnai ir nepagrįstai skyrė gydymą neuroleptikų grupės vaistais. Medikamentinis gydymas centre buvo per intensyvus – neuroleptikai skiriami sunkiai sergantiems šizofrenija, bet ne elgesio ir emocijų sutrikimams gydyti, taip pat buvo skiriami antidepresantai, neužtikrinant jų dozių parinkimo individualumo.

„Vien šiuo sakiniu pasakyta labai daug. Ne veltui tarnyba trims mėnesiams sustabdė pirminės psichikos sveikatos paslaugų teikimo licenziją. Kita vertus, dėl to susidarė paradoksali situacija. Dabar vaikai pačioje įstaigoje negali gauti jokių psichikos sveikatos paslaugų. Tai nesuprantama – jie juk liko čia“, - stebėjosi pašnekovė.

Ar iš tiesų vaikai buvo maitinami prarūgusia koše

„Taip pat vaikai mums pasakojo apie prastą maisto kokybę – pavyzdžiui, minėjo košę su prarūgusiu pienu ir pan., sakė, kad apskritai trūksta maisto. Dėl to kreipėmės į dvi tarnybas – Šilutės valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą. Pažeidimų, susijusių su maisto gamyba, rasta labai nemažai, dėl to atsisakyta buvusio maisto tiekėjo. Tačiau patį maisto kiekį labai sunku įvertinti. Nors yra nustatytos kalorijų normos, kurias turi gauti vaikai, jas galima gauti iš labai skirtingų maistine prasme produktų. Šiaip ar taip, ar buvo pažeistas kaloringumas, ar vaikams užtenka maisto, nebuvo įvertinta. Kita vertus, valgymo režimas, kai paskutinį kartą vaikai pavalgo šeštą valandą vakaro, iš tiesų kelia abejonių, ar jie nebūna alkani. Beje, tai liečia visus globos namus. Jų auklėtiniai skundžiasi, kad pavalgę šeštą vakaro vėliau eina už savo pinigus pirkti šlapios dešros. To neturėtų būti“, - įsitikinusi E. Žiobienė.

Visuomenės sveikatos centras taip pat nustatė daug pažeidimų, susijusių su higienos reikalavimais. Daugumą šių pažeidimų neįmanoma pašalinti be didelių investicijų į patalpų rekonstrukciją, taigi jeigu būtų reikalaujama juos pašalinti tuoj pat, įstaigą tiesiog tektų uždaryti. Pasak pašnekovės, pirmiausiai įstaiga reikėtų aptverti. „Kiekviena ugdymo įstaiga pagal reikalavimus turi būti aptverta. Nekalbama apie didelę tvorą, tačiau turi būti aiškiai pažymėta teritorija, ypač tai aktualu vaikams, kuriems reikalinga struktūruota aplinka“, - teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Ne vaikų ugdymo, bet kankinimo įstaiga?

Šilutės rajono savivaldybės administracija vertino ir centro direktorės Laimos Navickienės veiklą. Buvo padaryta išvada, kad pastaroji pagal esamas sąlygas užtikrina mokinių saugumą – parengti teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų veiksmus, mokinių elgesio taisyklės, įžvelgus centro vidaus tvarkos pažeidimus ar nusikalstamą veiklą laiku informuojamos atitinkamos institucijos, kreipiamasi į tėvus ar vaiko atstovus, sudaromos sąlygos mokinių užimtumui po pamokų ir pan.

„Tai buvo savivaldybės sudarytos komisijos tyrimas. Mes savojo dar nebaigėme, bet iš mūsų pusės priekaištų direktorės veiklai tikrai bus, taip nusprendė savivaldybės sudaryta komisija. Mes nevertiname, kas dirbo blogai ar netinkamai, tačiau žvelgiame iš vaiko pozicijų – kada vaiko teisės buvo užtikrintos, o kada – ne. Pavyzdžiui, jeigu paaiškės, kad prieš vaikus tikrai buvo naudojamas smurtas, už tai lieka atsakingas ir vadovas. Jis tiesiogiai nesmurtavo, tačiau taip organizavo darbą, kad tai buvo įmanoma. Pagaliau jau vien iš institucijų atsakymų akivaizdu, kad vaiko teisių pažeidimų yra. Jeigu vaikams sudarytos netinkamos sąlygos maisto, gyvenimo, gydymo prasme, kieno tai atsakomybė? Tai vadovo kompetencija“, - svarstė pašnekovė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga savo ruožtu aiškinasi, kodėl psichiatrai vaikus siunčia į šią įstaigą, kokias diagnozes rašo.

„Vaikai, kurie čia patenka, turi normalų intelektą, mes kalbame apie emocijų ir elgesio sutrikimus, kurie dažniausiai susiję su tikrai sunkia gyvenimo patirtimi. Tai sielos ligos – vaikas būna išgyvenęs tėvų mirtį, turi kitokių blogų patirčių. Ar nėra taip, kad psichikos sutrikimu lengva ranka pavadinamas tiesiog vaiko maištas? Deja, daugelis šių vaikų – iš globos namų ir neturi artimųjų, kurie jais pasirūpintų. Kadangi įstaigai toks maištaujantis vaikas tampa nepatogus, jį bandoma gydyti ir galiausiai jis atsiduria Švėkšnoje. Baisu sakyti baisius žodžius, bet, mūsų nuomone, didelį skaičių tokių vaikų suleisti į vieną vietą, neturint kitokių valdymo priemonių, tik vaistus, - iš tiesų yra vaikų kankinimas“, - įsitikinusi E. Žiobienė.

Stipresnės merginos vertė silpnesniąsias pardavinėti sekso paslaugas

Edita Žiobienė

© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Švėkšnos specialiojo ugdymo centre vyksta ikiteisminiai tyrimai ir dėl nepilnamečių prostitucijos. Pareigūnų tyrimas, pradėtas dėl situacijos Švėkšnos specialaus ugdymo centre, kurio moksleivės silpnesnes savo drauges vertė pardavinėti sekso paslaugas.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja Aurelija Kasmauskytė DELFI šių metų pradžioje pasakojo, kad į policiją dėl galimo nepilnamečių įtraukimo į prostituciją kreipėsi pati ugdymo įstaiga. Buvo išaiškintos penkios nukentėjusios mergaitės nuo 15 iki 17 metų. Jas pardavinėjo bendramokslės, taip pat nepilnametės. Vyrai, kurie merginas susirasdavo pagal įvairiais kanalais platinamus skelbimus, atvykdavo jų pasiimti automobiliais ir už jų paslaugas mokėdavo nuo 50 iki 200 litų.

Centro direktorė L. Navickienė patvirtino apie minimus įvykius žinojusi ir nuo 2013 metų į policiją kreipėsi 18 kartų, tačiau mergaitės kaskart rasdavo būdų, kaip vėl išsmukti iš patalpų.

E. Žiobienės manymu, didžiausia problema, kad tai vienintelė tokia įstaiga visoje Lietuvoje, į kurią gali atvykti vaikai, turintys elgesio problemų. „Man atrodo, baisu atskirti 7-8 metų vaiką nuo artimųjų ir patalpinti tokioje mokykloje dėl elgesio problemų. Ar tokia turi būti pagalba? Tai panašu vaikui į bausmę už jo elgesį. Taigi gaunasi užburtas ratas: jie iš tiesų negali lankyti paprastos mokyklos, nes jiems reikia rimtesnės priežiūros, tačiau arčiau savo gyvenamosios vietos gauti paslaugų neįmanoma.

Kyla klausimas – kokia stebuklinga vietovė ta Švėkšna, kad būtent ten atsirado tokia ugdymo įstaiga? Žinoma, Šilutės savivaldybė ją mato kaip galimybę įdarbinti daug žmonių, tačiau įstaigos finansavimas nėra išskirtinis, pritraukti gerus specialistus sunku, nes jų atlyginimai čia nėra didesni, o atstumas iki specialistų toje pačioje Klaipėdoje – pakankamai didelis. Todėl turime, ką turime. Turbūt turime blogiausia, kas įmanoma. Puikiai suprantame, kad tai nestandartinių vaikų koncentracija, todėl pasireiškia visa puokštė įmanomų blogiausių dalykų. Mano manymu, turėtų būti bent keturios tokios mokyklos didžiuosiuose miestuose, kuriuose koncentruojasi aukšto lygio specialistai“, - anksčiau DELFI teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Artimiausiu metu Švėkšnos specialiojo ugdymo centras bus perduotas Švietimo ir mokslo ministerijai, kas turėjo būti padaryta, E. Žiobienės manymu, jau seniai, kadangi tai yra respublikinio lygmens įstaiga, į kurią vaikai suvažiuoja iš visos Lietuvos. „Reikia išspręsti daugybę finansinių dalykų, kurių iki šiol niekas nesprendė, tiesiog patogiai gyveno į visas puses, o apie pačius vaikus galvojo mažiausiai“, - reziumavo pašnekovė.