Socialiniam modeliui įgyvendinti ir Lietuvos žmonių gerovei užtikrinti naujų mokesčių nereikės

Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, naujų mokesčių įvedinėti nereikės – mokslininkai siūlo tiesiog protingiau perskirstyti šiuo metu surenkamas lėšas. Mokslininkų siūlymas – bazinės pensijos surinkimą ir mokėjimą per 10-12 m. iš „Sodros“ perkelti į valstybės biudžetą. Atitinkamai pamažu mažinant „Sodrai“ mokamą pensijų įmokos tarifą (12 proc. per 12 metų). Mokesčiai nedidės, paprasčiausiai siūloma tobulinti jų surinkimą. Toks žingsnis leistų „Sodrai“ sukurti kaupiamąjį fondą ir iš jo nuolat didinti pensijas.

Socialinį modelį kūrę mokslininkai siūlo į vieną visumą sujungti keturis ramsčius, ant kurių tvirtai ir stabiliai laikytųsi visa Lietuvos socialinė sistema: darbo santykius, užimtumo skatinimą, tvaresnį socialinį draudimą ir skurdo mažinimą. Mokslininkų siūlymai apima darbo jėgos apmokestinimo mažinimą, pagrindinės (bazinės) pensijos finansavimą ir mokėjimą iš valstybės biudžeto, rezervo fondo sukūrimą, socialinio draudimo gavėjų ir atitinkamai mokėtojų rato plėtrą.

Įdiegus mokslininkų siūlymus, per artimiausius trejus penkerius metus Lietuvoje būtų sukurta iki 85 tūkst. naujų ir kokybiškų darbo vietų, tokių, kur būtų mokamas tinkamas atlyginimas ir užtikrinama darbuotojų gerovė. Tai leis sumažinti ne tik nedarbo, bet ir skurdo lygį šalyje.

Negana to, mokslininkų prognozėmis, gyventojai galėtų tikėtis iki 5 proc. didesnių atlyginimų kasmet, o ganantys MMA – net 5-10 proc. prieaugio. Darbuotojams taip pat būtų sudarytos galimybės derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, pavyzdžiui, dirbti keturias dienas per savaitę po 10 val. ir turėti tris laisvas dienas praleisti su artimaisiais.

Iš esmės keistųsi ir bedarbių padėtis – jiems pirmaisiais nedarbo mėnesiais būtų ne tik padidintos nedarbo socialinio draudimo išmokos, bet jos apskritai būtų mokamos ilgesnį laiką ir jas gautų didesnė bedarbių dalis. Be to, būtų išplėstas ir motinystės išmokas gaunančių jaunųjų tėvų ratas.

Padėties gerinimas numatytas ir pensininkams, kurie galėtų tikėtis iki 5 proc. pensijų augimo kasmet. To būtų pasiekta per aiškų, su ekonominiais ir demografiniais rodikliais susijusį pensijų indeksavimą, be to, pensijos būtų griežčiau susietos su mokėtomis įmokomis ir žmogus žinotų bei matytų, kaip jo mokamos įmokos jam kaupia pensiją.