Įsigydami vaistus pacientai permokėjo 27 mln. eurų?

Valstybinės ligonių kasos paskelbė informaciją, kad praėjusiais metais Lietuvos gyventojai, pirkdami kompensuojamus vaistus, iš savo kišenės primokėjo 33 milijonus eurų. Valstybinės ligonių kasos atstovų nuomone, jei pacientai būtų naudojęsi savo teise parinkti vaistą su mažiausia priemoka, jie būtų mokėję tik 6 milijonus eurų, t. y. visi kartu sutaupytų 27 mln. eurų. Vaistinių darbuotojai tokius valdininkų pareiškimus vadina populistiniais.

Šiuo metu Lietuvoje yra 1,2 mln. pacientų, t. y. 40 proc. gyventojų vartoja kompensuojamuosius vaistus. Vaistų vartojimo tendencijos  pastaraisiais metais nesikeičia. Daugiausia Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų išleidžiama gydyti hipertenzijai (36,6 mln. Eur), antrojo tipo cukriniam diabetui (19,1 mln. Eur), šizofrenijai (8,8 mln. Eur), paveldėtai VIII veiksnio stokai (8,5 mln. Eur), astmai (8,4 mln. Eur), išsėtinei sklerozei (8,1 mln. Eur), lėtinei mieloleukemijai (6,4 mln. Eur), inkstų vėžiui (6,1 mln. Eur) ir glaukomai (5,7 mln. Eur) gydyti.

Valstybinių ligonių kasų direktorės pavaduotoja Neringa Bernotienė teigia, kad  pacientams svarbu žinoti, jog gydo ne vaisto pakuotė, o veiklioji medžiaga, todėl svarbu rinktis vaistus su mažesnėmis priemokomis.

„Deja, žmones neskuba to daryti. Jie renkasi vaistus su didesne priemoka, pagal gamintojo pavadinimą, nepaisant to, kad gydo ne pakuotė, tablečių spalva, o vaisto veiklioji medžiaga. Kartais būna ir tokių atvejų, kai išrašydamas receptą gydytojas ant atskiro lapelio parašo konkretų vaisto pavadinimą, kurį pacientas turi įsigyti, o šis nebūtinai yra su mažiausia priemoka. Žmonėms svarbu žinoti, kad jie turi galimybę pasirinkti", - sakė N. Bernotienė.

Susidariusią situaciją pakomentuoti „Šilokarčemai” paprašėme Šilutės centre įsikūrusios „Gintaro vaistinės” vadovo  Gintaro Verbaus. Vaistininkas pasakojo, kad maždaug prieš dešimt metų valstybė pradėjo taikyti kitą politiką ir vaistinėse esančiuose ekranuose rodyti informaciją su keliais tą pačią veiklią medžiagą turinčiais vaistais. „Idėja buvo tokia, po 10 metų baigiasi vaistų patentai ir įmonės iš vaistus išradusių bendrovių perka veiklios medžiagos formulę bei pradeda gaminti konkuruojančius vaistus su ta pačia medžiaga. Deja, vaistų gamyba yra kur kas sudėtingesnis procesas nei nuoga chemija. Tabletėse esanti rišamoji medžiaga veikia veikliąją medžiagą ir esant skirtingai rišamajai medžiagai vaistų poveikis gali būti skirtingas“, - pasakojo vaistininkas.

G. Verbaus teigimu, labai dažnai vaistų vartojimas yra susijęs su pasitikėjimu vienos ar kitos įmonės vaistu. Kompensuojamus vaistus dažniausiai vartoja lėtinėmis ligomis sergantys pacientai. „Jei žmogus tiki, kad jam šis vaistas padeda ir jis jį vartoja jau kelis metus, įkalbinėti pakeisti esamą vaistą kitu – visiškai beprasmiška“,- kalbėjo farmacininkas.

Žinoma, pasitaiko, kai žmonės iš tikro renkasi pigesnius vaistus, tačiau kol kas tokių yra mažuma. Vis dėlto kiekviena vaistinė privalo turėti bent po vieną tokių vaistų pakuotę. Dažniausiai jos lieka nenupirktos ir yra nurašomos pasibaigus galiojimo laikui. Dėl to vartotojams brangsta likusieji vaistai. Dar daugiau – vaistininkas pastebėjo, kad kai kurių vaistų, kuriuos Valstybinė ligonių kasa įtraukė į pigiausių tos grupės vaistų sąrašą, jau daugiau kaip pusę metų nėra rinkoje. „Noras mažinti biudžeto išlaidas yra sveikintinas, tačiau ne visada valstybė pradeda  nuo to galo“,- padėtį apibūdino vaistininkas.