Karščiausiu piniginiu klausimu – visiškas nesutarimas

Profesinės sąjungos stoja piestu prieš tokius planus, tuo metu Vyriausybė laikosi nuomonės, kad priklausomai nuo stažo didėjančios išeitinės diskriminuoja jaunus darbuotojus, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas taip pat mano, kad dideles išeitines reikėtų keisti dosnesnėmis bedarbių pašalpomis. Kitur stažas svarbus Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas laikosi nuomonės, kad atleidžiant darbuotoją turi būti atsižvelgta į jo stažą vienoje įmonėje.

Artūras Černiauskas © DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Tai, kad nebelieka darbo vienoje įmonėje įtakos, yra labai blogai. Labai svarbu yra būtent ne bendras stažas, kaip yra valstybės tarnyboje, o stažas vienoje įmonėje. Jeigu pažiūrėtume į mūsų kaimynus, pavyzdžiui, latvius, estus,

lenkus, visur yra sąsajos su stažu. Vienoje darbovietėje dirbantis darbuotojas kuria pridėtinę vertę, kuo ilgiau toje pačioje darbo vietoje, tuo daugiau pridėtinės vertės jis sukuria“, - DELFI sakė jis. Jis laikosi nuomonės, kad pakeistos nuostatos diskriminuos ilgai vienoje įmonėje dirbančius žmones. „Naujosios nuostatos ne tik skatins nelygybę, bet gali paskatinti ir piktnaudžiavimus. Pavyzdžiui, jeigu mes sutarsime dėl normalių išeitinių, o aš vis tiek galvoju, kad bus kokios keturios išeitinės, tačiau neatsižvelgsime į stažą, po metų darbo žmogus galės tikėtis keturių mėnesių išeitinės, tai bus visiškai nesąžininga to žmogaus atžvilgiu, kuris vienoje darbo vietoje dirbo 10 ar 15 metų ir gaus tokio paties dydžio išeitinę“, - dėstė A. Černiauskas. Darbuotojus, darbdavius ir valdžios atstovus vienijanti Trišalė taryba nesugebėjo susitarti, kokio dydžio išeitinė kompensacija būtų tinkama. Naująjį Darbo kodekso projektą parengę mokslininkai siūlė drastiškai braukti išeitines ir visiems mokėti vieno atlyginimo dydžio kompensaciją. Profsąjungos kategoriškai su tuo nesutiko, nes dabar, priklausomai nuo stažo, atleidžiamas darbuotojas gali gauti 1-6 atlyginimus. Vyriausybė nusprendė nelaukti sutarimo ir pasiūlė visiems mokėti dviejų mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją. Verslininkai ne sykį buvo kartoję, kad būtina naikinti brangų darbuotojų atleidimą, nes tai esą trukdo steigti naujas darbo vietas. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento vadovė Eglė Radišauskienė DELFI tvirtino, kad išeitinių kompensacijų pagal stažą atsisakoma dėl to, kad tokia nuostata yra diskriminacinė. „Vienas iš argumentų buvo, kad tai yra diskriminacinė nuostata, nes tokiu atveju jauni darbuotojai diskriminuojami prieš vyresnius, ilgiau dirbusius asmenis. Bent jau mokslininkų pozicija buvo tokia, kad tokiu atveju pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumas. Paliktas variantas, kad išmokama visiems vienodai, o jeigu darbdavys norėtų atsidėkoti ilgai dirbusiam žmogui, visada galima padovanoti didesnę išeitinę“, - komentavo ji. Siūlo dosniau mokėti bedarbiams Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas nemano, kad į naująjį Darbo kodeksą reikėtų sugrąžinti išeitinių kompensacijų priklausomybę nuo darbo stažo vienoje įmonėje.

Algirdas Sysas © DELFI (T.Vinickis)

„Aš suprantu, kodėl žmonės piktinasi, nes tai yra jų teisėti lūkesčiai. (...) Jokių ginčų iš darbuotojų pusės nebūtų, jeigu pas mus būtų gerai išvystyta nedarbo draudimo sistema, kaip yra kitose šalyse. Pavyzdžiui, kitose šalyse darbuotojas labai greitai gali būti atleidžiamas, pavyzdžiui, per kelias dienas, tačiau jis žino, kad neradęs darbo pakliūva į vietinę darbo biržą, kur nedarbo išmoką gali mokėti ir iki dvejų metų 100 proc. algos, priklausomai nuo to, kiek jis dirbo ir kiek mokėjo”, - DELFI teigė jis. Tiesa, pasak Seimo nario, užsienyje dažniausiai dėl darbo užmokesčio, pervedimų į nedarbo draudimo fondą ir į antrosios pakopos pensijų fondus. A. Sysas piktinasi, kad Lietuvoje nėra pasirašomos kolektyvinės šakinės sutartys ir dėl to rodo į darbdavių pusę. „Vadinamosios darbdavių organizacijos labai stipriai užsiima lobizmu ieškant sau mokesčių ir visokių kitokių lengvatų Lietuvoje, bet jeigu jiems reikia prisiimti atsakomybę santykiuose su darbuotojais, jie visokiais būdais siekia to atsikratyti ir perkelti atsakomybę ant Vyriausybės arba Seimo pečių, o po to kritikuoti valstybę, kad ji nieko nepadaro“, - kalbėjo Seimo narys. Jis taip pat kritikuoja naująjį Darbo kodekso projektą dėl to, kad darbuotojams nuostatos įsigalioja iškart, o darbdaviams taikomi kur kas aptakesni reikalavimai. „Pavyzdžiui, darbuotojus gali iškart greičiau atleisti, išmokėti mažiau, dar ką nors padaryti greičiau, o jau ką turi darbdaviai, išsitempia iki begalybės. Pavyzdžiui, kolektyvinę sutartį gali pasirašinėti dešimt metų, kaip ir dabar yra, nes vis kas nors trukdo. Arba darbuotojų įtraukimas į stebėtojų tarybas, tai kas nors nesusirinks, tai dar kas nors atsitiks“, - tvirtino A. Sysas. Seimui kartu su kitais socialinį modelį sudarančiais teisės aktais pateiktos ir Nedarbo draudimo įstatymo pataisos, kurioje siūloma didinti maksimalią bedarbio pašalpą nuo 301 euro iki 525 eurų. Naujajame Darbo kodekso projekte nurodoma, kad atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Kitame to paties projekto straipsnyje nurodoma, kad darbdavys savo valia turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, nenurodydamas priežasčių, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse numatyta, kad, priklausomai nuo stažo vienoje įmonėje, išeitinė kompensacija gali būti 1-6 mėnesiai. DELFI primena, kad nepaisant profsąjungų prieštaravimų, Vyriausybė teikia Seimui pluoštą įstatymų projektų, dar vadinamų socialiniu modeliu. Tikimasi, kad Darbo kodeksas birželį bus pradėtas svarstyti.