Su automobiliais „susituokę“ jų pardavėjai niršta: dėl problemų kaltina ir muitinę, ir „Regitrą“

2015-07-01, Paulius Sviklas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr. / Automobilių turgus
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr. / Automobilių turgus
Transporto priemonių registravimas lietuviams gali netikėtai užtrukti. Jeigu automobilis perkamas ne iš Europos Sąjungos šalies, gabenamas tiesiogiai į Lietuvą bei čia už jį sumokami muitinės mokesčiai, biurokratizmas netrunka. Jeigu analogiška schema naudojama perkant automobilį iš Vokietijos, Italijos ar kitos šalies, lietuviams gali tekti apsišarvuoti kantrybe – kai kurie pirkėjai savo transporto priemonių įregistruoti negali kelis mėnesius, nes nesugeba „Regitrai“ įrodyti, kad už mašiną sumokėti visi mokesčiai.

„Sakysim, mes vežam mašinas kartais iš Vokietijos, bet jos yra išmuitintos Vokietijoje. Visas procedūras praėję, sutvarko ir jie duoda tą įrodantį dokumentą. Atvažiavus į Lietuvą ir norint įregistruoti mašiną, užtrunka. „Regitra“ negali įregistruoti mašinų be muitinės deklaracijos“, – problemą apibūdino panevėžietis automobilių perpardavinėtojas Vilmantas.

„Regitros“ Transporto priemonių registracijos metodikos skyriaus vadovas Laimutis Skersinis pripažino, kad tokia problema egzistuoja: „Iš tiesų, kai kuriais atvejais muitinės procedūrų atlikimo patikrinimas užtrunka mėnesį ir ilgiau“.

Jo teigimu, įsigijusiems automobilius ir laukiantiems belieka apsišarvuoti kantrybe, kol bus baigtos muitinės procedūros.

„Tie asmenys, kurie dar tik ketina pirkti automobilius, įvežtus iš trečiųjų šalių, turėtų įvertinti papildomą riziką dėl užtrunkančių procedūrų, galimai nesumokėto muito, ir galbūt geriau rinktis tas transporto priemones, kurių kilmė yra Europos Sąjunga“, – patarimą davė L.Skersinis.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Automobilių turgus

Dideli nuostoliai

„Aš jau tris pirkėjus praradau belaukdamas atsakymo. Mums nuostoliai didžiuliai, mašinos stovi, jų parduoti negali dėl biurokratinių popierėlių, nors mes ir pateikiam originalų dokumentą su vokiečių muitinės antspaudu.

Jiems to nebepakanka, nors iki praėjusių metų liepos mėnesio to visiškai pakakdavo. Nuo liepos iki balandžio per savaitę-dvi tas atsakymas suvaikščiodavo, o nuo balandžio nieko nebegauna. Ne vien mūsų sunkvežimiai stovi, kurie įvežti, pirkti darbui ir negali nieko daryti, nes mašinų įregistruoti negalima“, – piktinosi panevėžietis pardavėjas.

Vilmantas svarstė, kad net nežino, ką reikėtų duoti į teismą už patiriamus nuostolius – ar „Regitrą“, ar Muitinės departamentą, ar kažkurią iš šias įstaigas prižiūrinčių ministerijų. Kiek tokie ketinimai rimti ir ar jis teisme ką nors pasiektų, panevėžietis vertinti nesiryžo.

„Absurdo teatras. Prarandam pinigus. Ir taip nėra tos auksinės prekybos, bet kai per mėnesį prarandi tris pirkėjus, tai nesąmonė. Vienai mašinai popierių laukėm daugiau nei mėnesį, dar visa eilė mašinų laukia. Tai aš jas sau nusipirkau, ar ką?“, – pasipiktinęs klausė Vilmantas.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Automobilių turgus

Muitinė neatsakinga

Paprašyta pakomentuoti susidariusią situaciją, Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus viršininkė Henrika Rukšėnienė teigė, kad muitinė nėra atsakinga už tokias transporto priemones, kurias nurodo 15min.lt informavęs Vilmantas.

„Muitinės darbo objektas – neišmuitintos prekės. Kai prekės patenka į laisvąją apyvartą, už tokių prekių priežiūrą muitinė neatsakinga. Taigi, jau išmuitinti automobiliai kitoje ES šalyje, už kuriuos ten sumokėti mokesčiai, galima sakyti, kad nepriklauso muitinės kompetencijai“, – komentavo H.Rukšėnienė.

Jos teigimu, dokumentų originalais ar kitais užtikrintais įrodymais apie sumokėtus mokesčius transporto priemonių pirkėjai turėtų rūpintis patys tos ES šalies muitinėje, kurioje tie mokesčiai yra sumokėti.

H.Rukšėnienė patvirtino, kad atvejų, kai „Regitra“ kreipiasi į muitinę klausdama, ar už transporto priemonę sumokėti muito mokesčiai, pasitaiko, tačiau jų nėra daug.

„Tokiais atvejais Lietuvos muitinė kreipiasi į kitos ES šalies muitinės kolegas, prašydama geranoriškai pagelbėti „Regitrai“ patvirtinant sumokėtų mokesčių faktą. Per kiek laiko bus gautas atsakymas iš kitos ES šalies muitinės, priklauso tik nuo ten dirbančių kolegų operatyvumo, komunikacijos būdo ir kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo paklausimą pateikusios pusės“, – aiškino Muitinės departamento atstovė.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?