Pienininkystės ūkį valdyti – tai ne daržoves auginti
„Metų ūkio“ trečiosios vietos laimėtojai, pienininkystės ūkio šeimininkai Danutė ir Linas Venckai.
Šiems ūkininkams buvo įteiktos Savivaldybės skirtos piniginės premijos: už I vietą – 150 eurų, už II vietą – 100 eurų, už III vietą – 50 eurų.
Šiandien skaitytojams pristatome Danutę ir Linę Venckus. Dabar jų ūkyje - 65 ha žemės, 52 galvijai, iš jų - 34 melžiamos karvės.
Ūkininkauti jiedu pradėjo tada, kai subyrėjo sovietinė santvarka, neteko darbo, bet užtat gavo žemės...
Iš pradžių dirbo tik 15 ha, gyveno daugiabučiame name. Prieš keliolika metų pasistatė savo namą ir tapo tikrais ūkininkais. Ūkis kasmet buvo vis labiau plėtojamas – D. ir L. Venckai dalyvavo Europos Sąjungos paramos programose, už gautas lėšas įsigijo naujos technikos.
Melžti karves Danutei padeda samdoma melžėja. Pieną jau kelerius metus D. ir L. Venckai parduoda „Žemaitijos pienui“, pastaruoju metu - tik po 16,5 cento už kilogramą.
Pasak L. Venckaus, reikia kentėti – parduoti karves galima labai greitai, bet atkurti bandą prireiktų ne vienų metų. Tai - ne kokias nors daržoves auginti, kurių derlius subręsta per du-tris mėnesius. Norint sėkmingai ūkininkauti, reikia iš anksto viską planuoti, bet dabar tokios galimybės neturi ne tik šie, bet ir visi kiti Lietuvos pieno ūkių savininkai. Niekas nežino, kiek ūkininkai rytoj gaus už pieną, ar dar galės dalyvauti kokiose nors ES paramos programose...
L. Venckaus manymu, maža nauda ir iš ES skiriamų vienkartinių išmokų pieno gamintojams – ūkininkai apsidžiaugia tokia parama, o netrukus pieno perdirbėjai ima ir sumažina žaliavinio pieno kainas.
L. Venckus, kad netektų vieną dieną likti be duonos kąsnio, dar dirba ir ugniagesiu. Šeimoje auga ir sūnus, dvylikametis Žilvinas, jau padedantis nemažai darbų nudirbti. Tėvai tiki, kad Žilvinas liks ūkininkauti jų ūkyje.
Straipsnio komentarai
