Ar tikrai nėra būdų spręsti jaunimo nedarbo problemą?

2015-12-16, silute.lt
15min.lt nuotrauka
15min.lt nuotrauka
Šių metų rugsėjo mėnesio duomenimis jaunimo (15-24) nedarbas Lietuvoje siekė 18,8 proc. (Statistikos departamento informacija) – šiek tiek mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau, palyginus su Europos lydere Vokietija, kur jaunimo nedarbas sudaro vos 7,2 proc., Lietuva gerokai atsilieka.

Viena pagrindinių jaunimo nedarbo priežasčių – netinkamas profesinis orientavimas, nepakankamas vidurinio lavinimo bei profesinių ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas, padedant jauniems žmonėms apsispręsti dėl būsimos profesijos, taip pat nepakankamas jaunų žmonių domėjimasis darbo rinka.

Pagalba niekur nedirbantiems ir nesimokantiems jaunuoliams

Jaunimo nedarbo problema ypač jaučiama atokesniuose regionuose, mažesniuose miesteliuose, kur jauni žmonės turi mažiau įvairių veiklų pasirinkimo galimybių. Dažnai tokiems jaunuoliams pritrūksta žinių, profesionalios konsultacijos ar motyvavimo, kurios padėtų atrasti stipriąsias savo savybes, suprasti, kokių kompetencijų ir žinių reikia norint įgyti vieną ar kitą profesiją.

Tokiems jaunuoliams pagalba ir paslaugos teikiamos atviruosiuose jaunimo centruose (AJC) ir atvirosiose jaunimo erdvėse (AJE). Nors šiose įstaigose gali lankytis visi jauni žmonės, visgi didžioji veiklų ir darbo dalis orientuota būtent į jaunus žmones, kurie dažnai apibūdinami kaip niekur nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas (toliau – NEET‘s).

Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia 27 AJC ir 136 AJE. Šiose įstaigose jaunuoliams teikiamos motyvavimo, bendrųjų gebėjimų ugdymo, įtraukimo į visuomenei naudingas veiklas – pedagoginių konsultacijų paslaugos, kurios padeda jauniems žmonėms apsispręsti dėl būsimos darbo vietos, grįžti į mokymo įstaigas ir pan.

Savanorystė – būdas atrasti sau artimas sritis ir įgyti patirties

Dažnas jaunuolis susiduria ir su sunkumais dėl tinkamo profesijos pasirinkimo. Ne retai įstoję mokytis jaunuoliai nusivilia studijuojama profesija, praranda norą toliau mokytis, dirbti pagal įgytą specialybę.

Savanorystė – vienas iš būdų „pasimatuoti“ būsimąją profesiją, realiai pamatyti, kokie darbai dirbami pasirinkus vieną ar kitą profesiją ar specialybę. Kokybiškos savanorystės metu jaunuoliai įtraukiami į jų poreikius ir gebėjimus atitinkančias savanoriškas veiklas, kurių metu jaunuoliai gali iš „vidaus“ susipažinti su įvairių darbų specifika, atrasti dominančias sritis, pažinti patį save (savo stipriąsias savybes, įgūdžius ir pan.)

Departamentas iki spalio 30 d. įgyvendino Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Jaunimo savanoriška tarnyba“, kuris tapo viena iš Jaunimo reikalų departamento kartu su Lietuvos darbo birža įgyvendinamo jaunimo garantijų iniciatyvos projekto „Atrask save“ dalių.

Per visą projekto laiką jame dalyvavo jau 689 jauni žmonės, iš jų 24,8 proc. įsidarbino, 9,4 proc. grįžo į švietimo įstaigas ir 2,9  proc. emigravo.

Skatina jaunų žmonių verslumą

Svarbus jaunimo nedarbo problemos sprendimo būdas ir jaunų žmonių verslumo skatinimas. Tačiau jaunuoliai norintys pradėti savo verslą neretai susiduria su tam tikra problema: jie neturi reikiamos patirties, pasitikėjimo savimi, pagaliau, pradinio kapitalo, o bankai į jaunuosius verslininkus žiūri įtariai.

Jaunimo verslumo stoka ypatingai jaučiama Lietuvos regionuose. Nors įvairių Lietuvos institucijų programos orientuotos tiek į regionuose esančias veiklas, tiek į miesto verslumo skatinimą, pastebima, kad tai sunkiai sprendžia jaunimo verslumo skatinimo problemą rajonuose. Pagrindinės priežastys - kompetencijų nebuvimas (dažna problema miesteliuose, kad jaunas žmogus turi idėjų, tačiau neturi žinių pasinaudoti esančiomis galimybėmis įgyvendinti jas – parašyti projektą, susirasti partnerių, rėmėjų, bendraminčių), informacijos stoka (daugelis rajonuose gyvenančių jaunų žmonių nė nežino apie įvairias programas ar net pačias vietas, kuriose būtų galima rasti informacijos apie verslo angelus, projektus, renginius, organizuojamus projektų konkursus) ir pan.

Šiuo metu yra nemažai priemonių, kurios padeda jaunimui ugdytis kompetencijas ne tik orientuotas į verslumo ugdymą, bet ir asmeninių savybių tobulinimą. Ūkio ministerija skatina ir skiria subsidijas smulkiam, jaunam ir vidutiniam verslui, taip pat ir Europos struktūrinių fondų parama yra nukreipta į smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą ir skatinimą. Švietimo ir mokslo ministerija diegia ir bando kiek įmanoma labiau integruoti ekonomikos ir verslumo mokymąsi formaliojo ugdymo programose. Daug projektų inicijuoja ir kitos įstaigos, pvz., garsus ir žinomas projektas ,,Pradėkime verslą kartu“ organizuojamas VšĮ ,,Versli Lietuva“. Tai tik keletas išvardintų projektų, veiklų, kuriomis bandoma ugdyti jaunus žmones.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?