Ar Šilutėje sovietinių vaikų žaidimų era eina į pabaigą?

2015-12-22, Lijana JAGINTAVIČIENĖ
Vaikų žaidimų aikštelės Šilutėje nėra saugios
Vaikų žaidimų aikštelės Šilutėje nėra saugios
Ar saugūs šilutiškių vaikai, laiką leidžiantys miesto viešosiose erdvėse įrengtose vaikų žaidimų aikštelėse, ir kas jomis turėtų rūpintis? Po metų netvarkingų vaikų žaidimo aikštelių nebegalės būti. Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino naują higienos normą. Žaidimų aikštelės turės būti saugesnės – jokių pavojingų konstrukcijų. Ar šis reikalavimas bus įvykdytas?

Žaidimų aikštelės - nesaugios

Ne paslaptis, Šilutės mieste pamėgtos aikštelės šiandien yra itin prastos būklės - jų medinės konstrukcijos jau senos, dalis lentų supuvusios bei išlaužytos, nesaugios vaikų laipiojimo konstrukcijos. Pavasarį ir rudenį žaidimų aikštelėmis naudotis neįmanoma, nes įrenginiai pastatyti tiesiog ant žemės, aplink telkšo balos ir purvynai. 

 Šuo, vedžiojamas vaikų žaidimų aikštelėje, – vaizdas, kuris šilutiškių jau nebestebina. Neatsakingi šeimininkai taip ne tik pažeidžia taisykles, bet ir prisideda prie toksokarozės platinimo. Tai kirmėlinė liga, kuria žaisdami užterštose smėliadėžėse dažniausiai užsikrečia vaikai. Užsikrečiama kirmėlių kiaušinėliams patekus į žarnyną. Taip nutinka, kai pažaidę priterštoje smėlio dėžėje vaikai, nenusiplovę rankų, sėda prie stalo ar valgo neplautus vaisius, daržoves. Gana sudėtinga nustatyti, jog žmogus susirgo. Tam reikalingi specialūs kraujo tyrimai, mat simptomai gali priminti peršalimą – šiek tiek pakyla temperatūra, sumažėja apetitas, atsiranda odos alergijų. Negydoma liga gali pažeisti kepenis, akis, ypač plaučius.

Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo Vytauto Žvirblio duomenimis, medikams tenka priimti mažuosius pacientus, kurie nukrenta nuo sūpynių ir susižeidžia. „Vaikai dūksta. Visko pasitaiko“, - sakė medikas.

Naujas reikalavimas

Sveikatos apsaugos ministerija išanalizavo Lietuvos savivaldybių informaciją apie vaikų žaidimų aikštelių situaciją savivaldybėse, užsienio šalių patirtį. Todėl 2015 m. patvirtino Lietuvos higienos normą HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos“. Ji nustatė pagrindinius vaikų žaidimų aikštelių ir vaikų žaidimų patalpų įrengimo viešose vietose, jų naudojimo ir priežiūros, sveikatos saugos reikalavimus. Pasak Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Šepučio, ši higienos norma taikoma projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, įrengiant ir naudojant žaidimų aikšteles bei žaidimų patalpas. Jos įsigaliojimas numatytas 2016 m. lapkričio 1 d. Tai reiškia, jog po metų netvarkingų vaikų žaidimo aikštelių nebegalės būti. Jos turės būti saugesnės – be pavojingų konstrukcijų. Pagal naujus reikalavimus žaidimų aikštelės turi būti įrengiamos ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių, elektros tinklo įrenginių ir ne arčiau kaip 15 m atstumu nuo automobilių saugyklų ištraukiamosios vėdinimo sistemos angų. Tuomet, kai aikštelės ribos nutolusios nuo gatvės važiuojamosios dalies mažiau nei 20 m, tokia aikštelė turi būti aptverta tvora ar gyvatvore.

Vaikų žaidimų aikštelėje matomoje vietoje turės būti pritvirtinta žymena, kurioje nurodytas bendrasis telefono numeris, kuriuo galima skambinti įvykus avarijai. Taip pat turės būti nurodyti ir kiti duomenys -  techninės priežiūros personalo telefono numeris, žaidimų aikštelės pavadinimas, adresas, savininkas, kokio amžiaus vaikams žaidimų aikštelė skirta, paskutinį kartą atliktos žaidimų aikštelės įrangos pagrindinės metinės kontrolės data ir kita reikalinga informacija. Higienos norma numato, kad naujai įrengiamos žaidimų aikštelės įranga turi būti sumontuota pagal gamintojo instrukcijas, o po sumontavimo patikrinta (įvertinta) akredituotos įstaigos, kuri po patikros turėtų išduoti kontrolės ataskaitą arba kontrolės sertifikatą. Įrengtos aikštelės gali būti pradėtos naudoti tik jas perdavus savininkui ar jo įgaliotam fiziniam ar juridiniam asmeniui.

Ko gero nustebsite, bet higienos normoje numatyta, kad aikštelės turi būti prižiūrimos visais metų laikais. Ne taip, kaip dabar, kai žiemą jų net nesimato. Jos turi būti valomos, žolė jose šienaujama, o žiemą takeliai turi būti neslidūs. Smėlį smėlio dėžėse reikia pakeisti ar atnaujinti kiekvieną pavasarį ir pagal epidemiologines reikmes. Pačios smėlio dėžės turi būti apsaugotos nuo užteršimo jas uždengiant. Žaidimų aikštelėje ar šalia jos turi būti šiukšliadėžė.

Skirs daug dėmesio vaikų žaidimo aikštelėms

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pabrėžė, kad būna nelaimingų atsitikimų, - tėvai, palikę vaikus žaisti, nežino, kur kreiptis traumų atveju, kas yra savininkas, ką toje situacijoje daryti, jei įvyksta nelaimingas atsitikimas.

Savivaldybės administracijos direktorius S. Šeputis teigė, kad dabar savivaldybės teritorijoje esančios vaikų žaidimo aikštelės buvo įrengtos pagal tuo metu galiojančius teisės aktus bei norminius reikalavimus. „Pagal biudžeto lėšų galimybes savivaldybė stengsis sutvarkyti aikšteles taip, kad atitiktų nūdienos reikalavimus, nes kiekvienas naujas reikalavimas ar norma turi būti pagrįsta piniginiu įvertinimu. Vaikų aikštelių įrengimu, priežiūra turi rūpintis ne tik savivaldybė, bet ir daugiabučių namų bendrijos“, - dėstė S. Šeputis. Jis teigia, kad  žaidimų aikštelių įrengimo kaštai bus gana dideli.  Pasak  administracijos direktoriaus, šiuo metu sudėtinga pasakyti konkrečias sumas, nes kiekvieną esančią aikštelę reikia įvertinti individualiai ir atlikti paskaičiavimus.

Administracijos direktorius S. Šeputis teigė, kad tėvai dėl netvarkingų žaidimų aikštelių į savivaldybę nesikreipia. Tačiau Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus tokių kreipimųsi sulaukia. Jis tikino, kad jų padaugėja pavasarį, kuomet  atšyla oras ir vaikai pradeda leisti laisvalaikį lauke. Miesto šeimininkas teigė, kad kasmet atėjus šiltajam sezonui visas aikšteles patikrina, pataiso sulūžusį inventorių, išveža iš teritorijos jau nepataisomus, kurie pavojų kelia vaikų sveikatai.

Šia tema klausėme ir tėvelių nuomonės apie žaidimų aikšteles. „Tie, kurie už, tai tegu ir daro tokias aikšteles. Jeigu to kiemo tėra 10 metrų, tai aikštelę daryti kitame kieme? Negali būti vienareikšmio įstatymo, turi būti su išlygomis. Augome, užaugome. Ir sužalojimų buvo. Visko buvo. Kai pasižiūri, jog tėvai, turintys mažų vaikų, net piršto nepajudina, kad kieme būtų kokios nors sūpynės ar šiaip koks įrenginys, tai apie užtvertas teritorijas net kalbėti nėra ko“, - dėstė Nerijus. Mama Rimutė sakė, kad jei bus įvykdytas reikalavimas pagal tai, ko reikalauja naujai patvirtintos higienos normos, vaikų zonos bus tvarkingos ir saugios. Anot jos, dabar vaikų žaidimų aikštelėse tikrai nesaugu – sūpynės sulūžusios, likę daug aštrių kampų, atsilanksčiusių vinių ir pan.

Ernestui atrodo, kad jei vaikų žaidimų aikštelės bus aptvertos, ta teritorija atrodys kaip zoologijos sode. „Geriau visai nebūtų, negu tokios, kur baisu vaiką paleisti. Jie laipioja, karstosi. Nėra garantijos, kad nenukris ir nesusižeis“, - svarstė Šilutės miesto gyventoja.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Ačiū2015-12-22
Ačiū. Nuotraukose Šilutės miesto pasiekimai per 25 atkurtos Nepriklausomybės metus. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Citizen 2.02015-12-22
Apskritai, vaikų žaidimo lauke era eina į pabaigą. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?