Pieno kelias: kas dirba, kad lietuviško pieno upė neišsektų

Kol pienas tampa preke, darbuotis turi net aštuonių profesijų žmonės. O jei į perdirbimo įmones jis tiekiamas iš modernių fermų, tuomet būna padirbėję ir karvių melžimo robotai. Robotų prireikia ir gamyklose – jie ten triūsia kraudami į krovininius automobilius sunkiasvores dėžes su produkcija.

Kas pagamina sviestą?

„Pagaminta Lietuvoje“. Paprastai tik tokį užrašą etiketėse palieka prekybos centrai ant produktų, kurie pagal užsakymą gaminami su jų prekių ženklais.

Tačiau pirkėjams vis tiek smalsu, kokia įmonė prekybininkams slegia sūrius, spaudžia varškę, muša sviestą ar raugina kefyrą.

„Norfos“ parduotuvės prekiauja pienu ir jo gaminiais, paženklintais „Piemenėlio“ prekių ženklu. Visi jie į parduotuves išvežiojami iš bendrovei „Rivona“ priklausančios Alytaus pieninės.

Iš šios pieninės vartotojus pasiekia ir pieno produktai, paženklinti „Pieno rojus“, N, „Gar2“ prekių ženklais.

Praverčia solidi patirtis

Alytaus pieninės gamybos vadovė Laima Balionienė šioje įmonėje pradėjo dirbti dar 1986 metais, tad pati ji dalyvavo atnaujinant ir pieninę, ir gamybos procesą.

Beveik prieš 30 metų pradėjusi dirbti pieno priėmimo punkte ilgainiui ši moteris nuėjo kone visą gamybos kelią.

„Net ir šiuo metu esu atsakinga ne tik už gamybos procesą, bet ir už žaliavos supirkimą. Tad iš tiesų pati viską prižiūriu nuo pradžios iki galo“, – sakė L.Balionienė.

Iš ūkininkų surinktą pieną tiekėjai į pieninę Alytuje gabena kasdien. Kaskart jis yra ištiriamas: matuojama temperatūra, rūgštingumas, riebalų ir baltymų kiekis, švarumas.

Stebint, ar piene nėra antibiotikų, atliekama ir kitokių neleistinų medžiagų patikra.

„Tyrimų laboratorijoje yra šiuolaikinė įranga, tad pieną galime labai greitai ir patikimai ištirti.

Verta pagirti ūkininkus, nes jie atnaujina savo ūkius ir rūpinasi pieno kokybe“, – sakė laboratorijos darbuotoja Jolanta Roškova.

Kad nekiltų įtarimų, jog darbuotojai ėmė ir suklastojo tyrimų rezultatus, pieninės laboratorijos įranga stebima vaizdo kameromis. Tad prireikus bet kada galima patikrinti, ar patikros dokumentai atitinka aparatų rodmenis.

„Naudojame naujausią pieno tyrimų įrangą. Įvertiname ir iš tiekėjų priimame tik kokybės reikalavimus atitinkantį pieną“, – tikino J.Roškova.

Ant stalo – per parą

Tiekėjų atvežtas ir ištirtas pienas pirmiausia patenka į aparatinę, kurioje yra separuojamas – atskiriami riebalai. Tai grietinėlė, kuri vėliau naudojama rauginant grietinę, mušant sviestą ir gaminant kitus produktus.

„Norime, kad pirkėjus pasiektų tik švieži produktai, todėl kasdien pieninėje gaminame tiek produkcijos, kiek užsako „Norfos“ parduotuvės ir kiti klientai.

Kasdien su užsakovais suderiname gamybos procesą, kad galėtume išpilstyti tiek pieno ir pagaminti jo produktų, kiek per parą jo suvartoja pirkėjai“, – sakė L.Balionienė. Pienas ir kefyras iš „Rivonos“ pieninės vartotojams į „Norfos“ parduotuves išvežiojamas kasdien.

Anot pašnekovės, anksčiau prekių krovimu rūpinosi septyni darbuotojai, kurie per dieną į automobilius sukraudavo 50 tonų produkcijos.

Prieš porą metų pieninė įsigijo specialų robotą. Tad anksčiau krovikais dirbę žmonės dabar triūsia kituose pieninės skyriuose.

„Galiu užtikrinti, kad visi produktai, kuriuos pagaminame, „Norfos“ parduotuvių lentynas pasiekia švieži ir gardūs“, – patikino L.Balionienė.

Be „Piemenėlio“, „Pieno rojaus“ ir kitų prekių ženklų, Alytaus pieninėje pagal specialius užsakymus gaminami ir kitokių pavadinimų produktai. Čia perdirbtas pienas ir jo produktai eksportuojami į Angliją, Estiją, Latviją bei Lenkiją.

Sūrį slegia senoviškai

Alytaus pieninėje dirba 67 darbuotojai. Vidutiniškai 840 kilogramų šviežiai išspaustos varškės kasdien į sūrmaišius sukrauna keturios moterys – Virginija Juškienė, Rasa Sabaitienė, Irena Klingienė ir Renata Tamuliuonienė.

Pasak L.Balionienės, sūris paslegiamas ir brandinamas „šaltukėje“ – specialiai pritaikytuose šaldytuvuose.

„Gaminant skirtingų rūšių sūrius reikia laikytis ir specialios technologijos. Kiekvienas brandinamas skirtingą laiką.

Lengviausia ir greičiausia pagaminti varškės sūrius iš lieso pieno. O štai 22 proc. riebumo varškės sūriai brandinami net porą parų“, – paaiškino gamybos vadovė.

Anot jos, varškės sūriai – lietuviška prekė. Panašių suslegia nebent kaimynai latviai.

„Kmynus ir kitokius pagardus sūrymams „Rivonos“ pieninė naudoja tik lietuviškus.

Man pačiai ne tik kaip gamybos vadovei, bet ir kaip vartotojai ypač svarbu tai, kad mūsų produktai būtų gaminami tik iš šviežio pieno – į juos nededama jokių konservantų. Naudojame tik Lietuvoje užaugintus kmynus bei mūsų šalies gamintojų išvirtas uogienes“, – sakė L.Balionienė.

Poreikį diktuoja sezonas

Keičiantis metų laikams keičiasi ir vartotojų pomėgiai. Pasak L.Balionienės, vasarą žmonės daugiau išgeria kefyro nei pieno.

„Kefyro paklausa padidėja dėl to, kad atšilus orams žmonės mėgsta ruošti šaltibarščius. Tad vasarą kasdien pagaminame net 32 tonas kefyro ir rūgpienio. Ir viskas yra parduodama“, – aiškino pašnekovė.

Žiemą išauga riebesnių gaminių poreikis, pavyzdžiui, vartotojai dažniau renkasi riebesnę – 30 proc. riebumo – grietinę.

Vasarą labiau perkama salotoms skirta liesesnė grietinė, o jogurto vartojimas nesikeičia kiaurus metus.

Paprastai žiemą karvių pienas riebesnis nei vasarą, jame yra ir daugiau baltymų. Visa tai priklauso nuo pašarų, kuriais šeriami galvijai.

Įvertino naujus produktus

Alytaus pieninė neseniai pradėjo gamini varškės sūrius su spanguolėmis ir razinomis. O kaip idėjos tampa naujais skanėstais?

L.Balionienės teigimu, viskas prasideda nuo rinkos tyrimų. Vadybininkai vertina paklausą, išsiaiškina, kokių produktų nori Lietuvos gyventojai, ką naujo gamina užsienio pieninės.

Numačius investicijų, maisto technologai kuria naujus receptus ir atlieka eksperimentus.

Atrinkus tinkamiausią receptą gaminamas naujas pieno produktas, kuris pirmiausia ragaujamas pieninėje, o vėliau patenka į ekspertų rankas – jie kartu su vartotojais kviečiami į specialias degustacijas.

Anot L.Balionienės, toli gražu ne visi sukurti nauji produktai pasiekia parduotuvių lentynas.

„Pasitelkę skirtingas technologijas bandėme gaminti įvairaus skonio sūrių.

Tačiau iš visų jų galiausiai buvo atrinkti patys gardžiausi. Tai varškės sūriai su spanguolėmis ir razinomis, kuriais jau prekiaujama „Norfos“ parduotuvėse.

Mielai laukiame ir vartotojų idėjų. Nes mums nuolat tenka sukti galvą, kokių dar gardžių pieno produktų būtų galima padėti ant pusryčių stalo“, – neslėpė gamybos technologė.

Svarbiausia – išmokti pasirinkti

Roma Kavaliauskienė

Alytaus pieninės laboratorijos vadovė

„Kiekvienas vartotojas nori įsigyti aukščiausios kokybės pieno produkcijos. Todėl renkantis prekes pravartu paskaityti, kas rašoma jų etiketėse.

Patarčiau visada atkreipti dėmesį, kokios yra produkto pagrindinės sudedamosios dalys.

Jei minimas vanduo, verčiau tokio gaminio atsisakyti ir rinktis tą, kuriame svarbiausios sudedamosios dalys yra pienas ar grietinėlė.

Pati nuolat skaitau, kas rašoma produktų etiketėse. Daugiausia dėmesio skiriu produkto sudėčiai, skoniui ir nustatytam galiojimo laikui. Kuo jis trumpesnis, tuo gaminys, manau, geresnis.

Savo pieninėje gamindami produktus nenaudojame jokių papildomų cheminių priedų, todėl mūsų pieno produktų galiojimo laikas yra trumpokas.“