Lumpėnuose mažėja žmonių, bet netrūksta norinčiųjų atlikti gerus darbus

D. Mikelienė „Šilokarčemai“ pasidžiaugė, kad šiemet sukaks 15 metų, kai ji dirba seniūne. Lumpėnų seniūnija buvo įkurta 2001 metais, nuo tada ji ir pradėjo vadovauti seniūnijai.

D. Mikelienė yra gimusi ir užaugusi Lumpėnų kaime - visa vaikystė ten ir prabėgo. Jos mama Juzefa Petrauskienė dirbo tuometėje ūkio valgykloje, tėtis Vytautas buvo kiaulių fermos brigadininku, vėliau – šėriku.

„Mes gyvenome Lumpėnų kaime, už trijų kilometrų nuo gyvenvietės centro, vienkiemyje, gana dideliame name, - pasakojo Danguolė. – Kartu gyveno ir mano proseneliai Teklė bei Jonas Selveniai. Manau, kad senyvo amžiaus Lumpėnų žmonės juos dar tebeprisimena. Tie proseneliai man išliko kaip pavyzdys – tai buvo labai inteligentiška pora. Vienas be kito niekur nevaikščiodavo, buvo labai atsidavę bažnyčiai. Kai kurį nors sekmadienį negalėdavo ten nuvažiuoti, būtinai melsdavosi 12 valandą namuose. Ir šiandien toje vietoje, kur mes gyvenome, yra išlikusi kriaušė. Tais laikais, kai ėjo melioracija, visus iš vienkiemių kėlė į gyvenvietę, todėl mano tėvai 1972 metais pasistatė namą Lumpėnuose. O į mokyklą mes ėjome ne taip, kaip dabar vaikus vos ne iš kiemo paima ir veža bei parveža autobusiukai. Mes klampodavome iki pažastų pusnyse daugiau nei tris kilometrus. Ir vakarais reikėdavo tamsoje pareiti, jei mokykloje vykdavo koks nors renginys – visko būdavo“.

Danguolė užaugo kartu su broliu Petru. Dabar jis dirba Danguolės vyro Vaido Mikelio ūkyje Bitėnų kaime.

Danguolei, kaip seniūnei, belieka tik apgailestauti, kad keičiasi kaimo veidas, mažėja jaunimo, tuštėja namai, daug žmonių tiesiog šeimomis išvažiuoja į užsienį. Ne paslaptis, kad ir Danguolės giminių jau nemažai gyvena užsienyje. Štai ir iš jos tėvo, užaugusio šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, ir mamos pusės yra tikrai nemažai išvažiavusių.

Pasidomėjome, kaip sekasi jos šeimos ūkiui. Danguolė sakė, kad ūkis yra mišrios krypties, jog iš viso nuosavos ir nuomojamos žemės turi 130 hektarų.

„Sunkiai šiuo metu sekasi ūkininkauti, žemės ūkio produktų supirkimo kainos mažos, - teigė Danguolė. – Gyvename Rambyno regioninio parko teritorijoje, kur  didžiausia problema - statybos. Sunku gauti statyboms leidimus, daug vargo patyrėme, kol gavome leidimą ūkiniam pastatui pasistatyti. Tuos gyvulius tiesiog kamšome į visas pašiūres, nes tvarte netelpa. Turime daugiau nei 80 galvijų, iš jų 30 – melžiamos karvės. Jeigu nebūtų išmokų, neužtektų už parduodamą pieną gaunamų pinigų, nes reikia mokėti atlyginimus dviem samdomiems darbuotojams“.

Danguolė juokavo, kad šiais laikais jos šeimą galima laikyti daugiavaike. Užaugino dukrą ir du sūnus. Dukra Laura dirba Tauragėje, bendrovėje „Saugaus darbo garantas“. Sūnus Dainius yra neįgalus, gyvena kartu su tėvais. Jauniausias sūnus Šarūnas ruošiasi gyventi Lumpėnų kaime ir tikisi perimti tėvų ūkį. Pasak Danguolės, jis nori ūkininkauti. Dukra ištekėjusi, tėvams jau padovanojusi du anūkus.

Seniūnė pasakojo ir apie lumpėniškių gyvenimą, pasidžiaugė, kad neseniai Lumpėnų kaimo bendruomenei pradėjo vadovauti aktyvi, veikli moteris - Jūratė Mažutienė. Anądien bendruomenės valdybos susirinkime kalbėta apie šventes, kurias planuojama surengti šiais metais, ir apie tai, kokių renginių dar reikėtų Lumpėnuose.

„Bendruomenė turi lėšų, nes vėjo jėgainių eksploatuotojai kasmet perveda po 3 tūkstančius eurų. Todėl tarėmės, kaip šiuos pinigus geriau išleisti. Planuojame Kerkutviečių kaime įrengti sporto aikštelę su apšvietimu, o Trakininkų kaime – irgi sporto aikštelę su apšvietimu, pavėsine, Lumpėnų kaime atnaujinti gatvių apšvietimą, įsirengti vaizdo stebėjimo kameras. Džiaugiuosi seniūnaičiais, kurie yra puikūs pagalbininkai ruošiantis įvairioms šventėms, renginiams. Taip pat geranoriškai bendradarbiaujame ir su mokykla. Kaime mažėja žmonių, tad reikia džiaugtis, jog dar yra kam ateiti į šventes, susirinkimus. Turėjome puikią kalėdinę vakaronę, į kurią buvo atėję daug žmonių, tad laiką praleidome tikrai smagiai“, - pasakojo Lumpėnų seniūnė.