Didžiausias Baltijos šalyse vėjo jėgainių parkas: nauda ir ūkininkams, ir bendruomenėms

Planuojama, kad metinę elektros gamybą iš vėjo šalyje šis vėjo jėgainių parkas padidins ketvirtadaliu. Per metus jis pagamins tiek elektros, kiek vidutiniškai sunaudoja 35 tūkst. namų ūkių. Į parką investuota apie 110 mln. eurų.

Naujasis parkas išsidėstęs 2 500 ha plote. Jį sudaro 30 jėgainių, kurių bendra galia - 73,5 MW, o per metus jis pagamins 200 GWh elektros. Praėjusiais metais vėjo jėgainės Lietuvoje iš viso pagamino 806,3 GWh elektros.

Šis vėjo jėgainių parkas gerokai papildys Pagėgių savivaldybės biudžetą. Parko savininkė UAB „Amberwind“ aštuntadaliu padidins Savivaldybės gaunamas pajamas iš mokesčių. Susitarta, kad dešimt metų, nuo 2014-ųjų iki 2024-ųjų, vėjo jėgainių eksploatuotojai Savivaldybei ir gyventojams teiks 14,5 tūkst. eurų paramą. Po 3 tūkst. eurų kasmet gaus ir seniūnijų, kurių teritorijoje pastatytos jėgainės, bendruomenės.

Toks UAB „Amberwind“ ir keturių Pagėgių krašto bendruomenių susitarimas buvo pasirašytas 2014 metų birželio mėnesį. Tuomet dėkodamas dar tik už būsimąją paramą Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romualdas Mančas sakė, kad bendruomenei tai yra dideli pinigai, jų niekada nebus per daug. Jis pažadėjo investuotojams, kad šie pinigai tikrai nebus išleisti pavėjui. Už paramą dėkojo ir kitų bendruomenių pirmininkai.

Nuo 2015 metų Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu nekilnojamojo turto mokestį padidinus nuo 1 proc. iki 3 proc., „Amberwind“ kasmet vien tik šio mokesčio forma į Savivaldybės biudžetą sumokės daugiau nei 450 tūkst. eurų. Planuojama, kad šiais metais Savivaldybės pajamos iš mokesčių bus 3 mln. 809 tūkst. eurų, tad „Amberwind“ indėlis sudarys aštuntadalį visų pajamų.

„Tokiu būdu, investuodami į inovacijas ir žaliąją energetiką, mes prisidedame ir prie Pagėgių krašto infrastruktūros, gyvenimo sąlygų žmonėms gerinimo“, – „Šilokarčemai“ sakė UAB „Amberwind“ generalinis direktorius Egidijus Simutis, pasidžiaugdamas, kad pagėgiškiams pasisekė, nes vėjo jėgainių vietos pasirinkimą nulėmė geros gamtinės sąlygos.

E. Simutis paaiškino, kad Pagėgių krašte dėl vadinamojo „marių koridoriaus“ gamtinio reiškinio pučia stipresni nei vidutiniškai Lietuvoje vėjai. Todėl ši vieta buvo pasirinkta dar prieš penkerius metus, įsigyta čia žemės ir pradėta statyti jėgaines. Parko statyba užtruko dvejus metus.

„Amberwind“ šiame parke pastatė naujausios kartos „Enercon GmbH“ jėgaines. Jų bokštų aukštis siekia nuo 73 iki 134 metrų.

Statybos valdytojo Tadeušo Konkovskio duomenimis, įrengiant jėgainių pamatus buvo iškasta apie 20 tūkst. kubinių metrų grunto, pamatams įrengti panaudota apie 1 900 tonų armatūros ir daugiau nei 15 tūkst. kubinių metrų betono.

Net ir parko statybos darbai atnešė naudos Pagėgių savivaldybei. Statant šį parką Pagėgių savivaldybėje buvo suremontuota ir nutiesta daugiau nei 25 kilometrai kelių, atliktas melioracijos sistemų remontas ir daug kitų infrastruktūros vystymo darbų. Dvejus metus statybvietėje dirbo daugiau nei 120 lietuvių ir užsieniečių. „Kai jėgainių parkas pradėjo veikti, vietinius gyventojus įdarbinome priežiūros darbams, – teigė T. Konkovskis.

Vėjininkų nauda džiaugiasi ir Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis. Jis „Šilokarčemai“ sakė, kad Savivaldybė nebūtų savo jėgomis pajėgusi sutvarkyti tiek kelių, džiaugiasi ir ūkininkai bei bendrovės, išnuomavusios savo žemes, ir už tai gausiančios sutartą nemažą užmokestį. „Pagėgių savivaldybei, kuri gaus po tris procentus turto vertės mokesčių, tai yra didžiulės pajamos – beveik po pusę milijonų eurų kasmet,- pasakojo meras. – Kur tuos pinigus panaudosime? Tarsimės su Savivaldybės taryba, bendruomenėmis, bet, aišku, nereikia pamiršti ir tai, kad mes turime skolų, reikės lėšų vykdomiems projektams. Reikia atsigręžti ir į švietimą. Manau, jog dalis pinigų atiteks ir būsimojo baseino su pramogų centru, kuris kitais metais jau veiks, eksploatavimo išlaidoms padengti. Vienais metais naudosime vienur, kitais metais – kitur, nes tos pajamos bus kiekvienais metais. Tos lėšos tikrai nebus nei pravalgytos, nei bereikalingai išleistos. Bus investuotos į kultūrą, o gal žmonės pasakys, kad reikia kurią nors gatvę remontuoti ar pan.“.

Kiekviena vėjo jėgainė užima po 0,6 ha sklypą. Tad pajamų, pardavę savo žemes, gavo ir žemdirbiai. Daugiausia sklypų jėgainių statytojams pardavė žemės ūkio kooperatyvas „Lumpėnų Rambynas“ – 4, ūkininkai: Arvydas Kelneris -2, Remigijus Kelneris ir jo dukra Indrė Kelnerytė-Vasilaiuskienė – po 1. O Vilkyškiuose gyvenantis ir Lumpėnų seniūnijoje ūkininkaujantis Alfonsas Jurkūnas, pardavęs savo žemės sklypą vėjininkams, „Šilokarčemai“ sakė besidžiaugiantis tokiu sandoriu, nes iš to dabar turintis akivaizdžios naudos.