Ginklo broliai džiaugiasi, jog neatsilieka nuo pasaulinio lygio klinikų

Gavo daugiau nei tikėjosi

Abu medikai vienas kitą pažįsta nuo pirmo universiteto kurso - jau 14 metų. Gydytojas Paulius savo draugą vadina ginklo broliu. „Labai svarbu šalia turėti dar vieną nuomonę. Visus sunkius atvejus aptarinėjame, kartu ieškome geriausio varianto. Dažnai ir operuojame kartu. Per tiek metų atsirado ir specifinis bendravimo stilius. Ne kartą operacinėje ar skyriuje kolegos mirė iš juoko klausydami mūsų diskusijų. Kritikos vienas kitam žeriame su kaupu. Tik taip galime pasiekti geriausią rezultatą pacientui. Dirbant kartu ir laikas neprailgsta, ir ramiau. Taip, komandinis darbas svarbu. Ir ta komanda dažniausiai būna labai didelė - operatorius, asistentas, anesteziologas, slaugytojos, reabilitologai, kineziterapeutai ir, žinoma, pacientas. Pastarojo motyvacija ir supratimas svarbu lygiai taip pat, kaip ir bet kurio kito komandos nario“, - pasakojo P. Piesliakas.

Dar visai neseniai jauni kolegos dalyvavo trijų dienų tarptautiniuose „AO Foundation“ - vienos didžiausių pasaulio traumatologų organizacijų, kuriančių gydymo algoritmus traumą patyrusiems pacientams, rengtuose kursuose Vengrijoje, Segedo mieste. Jie skirti ortopedams traumatologams ir buvo vedami anglų kalba. Juose dalyvavo specialistai iš įvairių Europos šalių ir Turkijos. Ar jie buvo naudingi? „Naudingi? Žinoma, tačiau reikia pažymėti, kad kursai buvo orientuoti daugiau į skubią pagalbą lūžių atvejais bei jų gydymą. Jų metu galėjome save palyginti su kitų šalių ortopedais traumatologais. Tai buvo labai naudinga. Galiu drąsiai pasakyti - tikrai nesame prastesni, o kai kuriais atvejais tikrai geresni už savo kolegas. Ar gavome naujos informacijos ir žinių?  Gavome, daugiau nei tikėjausi.  Dėl šitų kursų dabar teikiamos paslaugos ligoniams taps kokybiškesnės“, - įsitikinęs A. Tubis.

Po kursų teko operuoti keletą sudėtingų lūžių

P. Piesliakas sako, kad buvo naudinga susipažinti su naujausiais gydymo metodais taikant minimaliai invazyvią techniką. Ji ypatinga tuo, jog atliekami maži pjūviai, mažai žalojami minkštieji audiniai, todėl ir gijimo bei stacionarinio gydymo laikas labai sutrumpėja, pacientas greičiau grįžta prie įprastinės veiklos. Pasak medikų, šiandien šią metodiką jau galima taikyti ir Šilutės ligoninėje. Ji nebuvo dažnai naudojama. „Viliuosi, jog artimiausiu metu tą darysime kur kas dažniau. Labai smagu, jog neatsiliekame ir nuo pasaulinio lygio klinikų, kur taikomos pačios novatoriškiausios metodikos. Manau, neužilgo šia metodika galėsime gydyti pacientus, kuriems lūžusi viršutinė šlaunikaulio dalis, ir pacientas jau kitą dieną galės pilnai minti operuota koja“, - tęsė P. Piesliakas.

Kolega A. Tubis neslėpė - sukauptą patirtį ir žinias jie naudoja kiekvienam ligoniui, nesvarbu ar tai paprasčiausia trauma, ar lūžis, ar kita ortopedinė problema. Medikai pabrėžia - turimas žinias ir patirtį reikia pritaikyti ir prie esamų sąlygų, įrangos, ir technikos, kuri yra ligoninėje.

Pasak A. Tubio, po kursų teko operuoti keletą sudėtingų lūžių ir ta informacija, kurią parsivežė, jiems tikrai padėjo. Rezultatai geri. „Vyriausiasis gydytojas, priimdamas mane, žinojo, kad labiau specializuojuosi ties peties sąnario ligomis, bandau jo nenuvilti. Konsultuoju ir gydau visus, turinčius peties problemų. Turiu padėkoti savo mokytojams gydytojams E. Piešinai ir V. Adomaičiui, kurie išmokė peties sąnario gydymo subtilybių“, - tęsė A. Tubis.

 Svarbu suprasti jo socialinę aplinką, lūkesčius

Jaunų gydytojų dėka ligoninė žengia į priekį, o žmonės, anot pašnekovų, reaguoja tikrai palankiai. Būna tokių, kurie sako: „Na, galvojau važiuoti į Klaipėdą, bet atėjau pas jus“. „Žinote, nors atrodytų, jog iki artimiausio didmiesčio nėra taip toli, tačiau kažkaip savaime norisi, kad gydytojas būtų arčiau. Kiekvienas žinome - pacientų ir šiaip žmonių pasitikėjimą bei pagarbą reikia užsitarnauti. Reikia laiko“, - įsitikinęs A. Tubis.

P. Piesliakas pastebi, jog didelė dalis pacientų nežino, kad jie ir Šilutėje gali gauti reikalingos pagalbos. Kodėl taip yra? Į šį klausimą atsakyti negali. „Gal kažkada prarastas pasitikėjimas gydytojais, nemaloni patirtis ligoninėje? Priežasčių turbūt yra daug. Galbūt dar kaltas ir sovietinis palikimas, kai bendravimas tarp gydytojo ir paciento buvo griežtai oficialus. Taip neturėtų būti. Kiekvienas žmogus yra individualus ir labai svarbu suprasti jo socialinę aplinką, lūkesčius. Su kiekvienu savo pacientu stengiuosi kuo daugiau bendrauti, suprasti jo poreikius ir galimybes. O tada kartu bandome išspręsti jį kamuojančias problemas. Stengiuosi pacientui pasiūlyti bent jau kelis gydymo variantus, kad jis pats galėtų pasirinkti sau tinkamiausią. Nuo to priklauso ir gydymo rezultatai“, - dėstė gydytojas Paulius. Jo artimiausiuose planuose - politrauminio paciento diagnostikos ir gydymo algoritmas. Ligoninėje jis yra patvirtintas, tik veikia jis nepakankamai gerai. Medikas tikisi jį padaryti paprastesniu, labiau priimtiną visai gydytojų ir slaugytojų komandai. „Idėjų labai daug, bet visko vienu metu padaryti neįmanoma. Labai norėčiau, kad šilutiškiams nebekiltų noras klubo sąnario endoprotezavimo operacijoms vykti kitur, o kreiptųsi į mus“, - atviravo P. Piesliakas. Daug įvairiausių planų ir gydytojo Andriaus galvoje. Anot jo, vienas, tokių realiausių -  pradėti artroskopines peties operacijas.

Stengiasi dalyvauti naudinguose kursuose

Jauni vyrai įsitikinę - kursai, seminarai ir konferencijos yra privalomi norint išlaikyti gydytojo licenciją. Jie stengiuosi rinktis tokius, kurie būtų naudingi, mat nemato prasmės švaistyti laiką neįdomiuose seminaruose vien dėl sertifikato. „Tai atima daug laiko ne tik iš darbinės veiklos, bet ir iš asmeninio gyvenimo, todėl visada pasveriu, ar tikrai verta vykti į vienas ar kitas konferencijas, ir ką galėsiu pritaikyti savo kasdieniame darbe“, - sako P. Piesliakas. Jis teigė, kad yra kursų, kuriuos labai nori pabaigti. Specialistas neslėpė - stengiuosi judėti į priekį ir tikiuosi, kad ne už kalnų ta diena, kai galėsiu parsivežti ne bazinių, o aukščiausios kategorijos kursų sertifikatą.

Susidaro įspūdis, kad tik jauni Šilutės gydytojai vyksta į įvairius tobulinimosi kursus? Juokaudami jie sakė, kad skuba į juos ko gero dėl to, jog dar neatprato mokytis. „Sunku suderinti darbą, šeimą, atostogas, valstybines šventes. Daugelis iš mūsų dirba 1,5-2 etatais, turi po 4-8 budėjimus per mėnesį.  Be to kursai ir seminarai ar suvažiavimai, nekalbant apie tarptautinius, yra tikrai nepigūs, o kur dar kelionės išlaidos“, - kalbėjo A. Tubis.

P. Piesliakas konsultuoja kiekvieną pirmadienį visą dieną poliklinikos darbo metu, o A. Tubis - trečiadieniais nuo 12 val. 30 min.