Vainutiškė Lina Juzaitienė: „Socialinė darbuotoja - tai veidrodis sau ir kitiems“

Priežastys - įvairios

Pašnekovė socialinės darbuotojos darbą dirba nuo šių etatų darbui su socialinės rizikos šeimomis įsteigimo, t. y. nuo 2007-ųjų. Pasirinkti šį nelengvą kelią paskatino jos buvusi auklėtoja tuometėje Vainuto vidurinėje mokykloje. Specialistė sako, jog socialinės rizikos šeima yra šeima, kurioje auga neprižiūrimi vaikai iki 18 metų. Tokiose šeimose dažnai bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Pasitaiko ir tokių, kurie yra priklausomi nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų. Jose neretai prieš juos naudojamas psichologinis, fizinis smurtas ar seksualinė prievarta. Ne vienoje šeimoje gaunama valstybės parama panaudojama ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui.

Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).

Priežastys, lemiančios tokių šeimų atsiradimą, - įvairios. Dažniausiai dėl to, kad jose piktnaudžiaujama alkoholiu. Dažnai jose yra vaikų socialinis apleistumas ir nepriežiūra, nedarbas, motyvacijos stoka. Dėl to nukenčia vaikų interesai. Socialiniam darbuotojui bendradarbiaujant su ugdymo įstaigomis, medikais, kaimynais, policija, bandoma pasiekti kuo palankesnių vaikui gyvenimo sąlygų.

Šeimos su problemomis iš niekur neatsiranda

„Socialinė darbuotoja - tai veidrodis sau ir kitiems. Kasmet jaučiu vis didesnę atsakomybę būti pavyzdžiu savo žmonėms. Paprastumas, problemų sprendimas, situacijos įvertinimas, pagarba kiekvienam lydi mane kasdienybėje“, - pasakojo vainutiškė. Ji pastebėjo, kad pastaruoju laiku socialinis darbuotojas tarsi vienas tampa atsakingu asmeniu už įvykusias šeimynines situacijas, nelaimes ir pan. L. Juzaitienė įstikinusi - socialinis darbuotojas neturi antgamtinių galių sužinoti tai, kas įvyks tam tikroje šeimoje. Todėl pabrėžia, kad kiekvienas gyvename apsupti kaimynų, matome, kas vyksta aplinkui, tai atitinkamai ir turime reaguoti, informuoti atitinkamas institucijas. „Tai nėra vienos valandos reikalas, šeimos su problemomis iš niekur neatsiranda, jos gyvena tarp mūsų“, - tęsė seniūnijos darbuotoja.

Anot L. Juzaitienės, socialinis darbuotojas turi gebėti padėti, vertinti, sisteminti informaciją, reaguoti į problemas, įgalinti bėdos ištiktus asmenis. Šiuo metu specialistė rūpinasi 16 socialinės rizikos šeimų, kuriose auga apie 40 vaikų. Ne visoms, bet keletui šeimų reikalinga nuolatinė kontrolė. Vainutiškė neslepia - susiplanuoti darbus sunkoka, bet įmanoma. „Šeimų lankymas, socialinių išmokų priėmimas, pinigų pagal paskirtį naudojimo galų suvedimas, mokesčių mokėjimas, ataskaitų pildymas. Žodžiu, yra ką veikti. Bet kada pripranti, tai priimi kaip kasdienius darbus. Jei nebūtų problemų, su ta šeima nereikėtų dirbti socialiniam darbuotojui. Socialinių įgūdžių stoka: nemokėjimas, kaip išvirti maisto kūdikiui, susitvarkyti buitį, tinkamai rengti vaikus, lankyti klasės susirinkimus, skatinti vaikus domėtis užklasine veikla, mylėti savo vaikus, rodyti jiems dėmesį, asmens higienos stoka, alkoholizmas, tokia šių dienų realybė“, - kalbėjo L. Juzaitienė. Pasak jos, minėtų problemų sprendimas yra nenutrūkstamas procesas, lydintis visą jos darbo praktiką. „Jei vieną problemą išsprendžiame, atsiranda kita, arba sugrįžtame prie ankstesnės. Visada stengiuosi įgalinti savo žmones, įtikinti, kad jie turi taip pat daug gerų savybių. Pozityvusis faktas, kad vaikai gyvena biologinėje šeimoje. Kadangi gyvename kaime, skatinu auginti daržoves, uogas, nusišerti kokią kiaulytę“, - sakė socialinė darbuotoja. Ji socialinių įgūdžių ugdymui Vainute turi atsidariusi užimtumo kambarį. Jau mokė savo klientus virti obuolienę, ruošėsi Kalėdoms, Velykoms dažė kiaušinius. „Sėdame prie apskrito stalo, bendraujame, geriame savo surinktų žolelių arbatą. Mes daug ką mokame: megzti, gražiai rašyti, piešti, siūti pirštines, rišti šluotas. Kalbu apie suaugusius“, - pasidžiaugė moteris.

L. Juzaitienė yra vainutiškė – čia užaugo ir iki šiol gyvena. Klausėme, ar sudėtinga dirbti, kai visus pažįsti ir visi pažįsta tave. Ji teigė, kad su pažįstamais žmonėmis greičiau randa kontaktą, užsimezga bendravimo ryšį. „Minusas - tu pats ir tavo šeima yra ant padidinamojo stiklo. Juodoji gyvenimo pusė, kada vaikai, prie kurių prisiriši, yra paimami iš biologinės šeimos, dėl nesaugumo ir tėvų nenoro keistis, įsidarbinti, nebevartoti alkoholio ir pan. Visi jie yra mano vaikai ir man labai brangūs“, - atviravo specialistė. Ji sakė, kad socialinis darbuotojas mato daug negatyvo, tačiau yra ir šviesioji pusė. Pavyzdžiui, kai klientai laukia kito susitikimo su ja. Lina puikiai žino, jog socialinės rizikos šeimose pavojus gali ištikti bet kada, mat niekada negali prognozuoti kaip bus priimta šeimoje. Grasinimai ir keiksmažodžiai specialistės jau nejaudina. Turėjo ji  porą incidentų, kada buvo tampoma. Buvo jai ir suduota. Teko tuomet įsikišti ir policijos pareigūnams. Bet viskas baigėsi laimingai.