Švėkšniškiai bando sutelkti pajėgas

Tenka organizuoti net laidotuves

Praėjusią savaitę Švėkšnos seniūnijoje prie apskrito stalo vyko susitikimas įvairių sričių atstovų: pedagogų, vaikų teisių apsaugos, socialinių darbuotojų ir kitų, kuriems rūpi vaiko gerovė. Tai padaryti paskatino šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės paskelbta ilgalaikė nacionalinė kampanija „Už saugią Lietuvą“, kurios tikslas telkti Lietuvos žmones, kad jie savo iniciatyvomis ir darbais mažintų smurtą, žalingas priklausomybes, savižudybes ir skatintų įvaikinimą. 

Pirmiausia visus pasveikino Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Jis pasidžiaugė, jog atėjo gausus būrys neabejingų žmonių ir kvietė kalbėti iš širdies, sujungti pajėgas, kad žmogus būtų saugus, siekti padėti šalia esantiems, kad visus supanti aplinka ir gyvenimas pagerėtų. Švėkšnos šeimininkas priminė, kad daug dėmesio tenka skirti socialinės rizikos šeimoms. Ir tą dieną, jis organizavo tokios šeimos vieno nario laidotuves, mat giminės atsisakė tai daryti, o šeimos nariai jų suorganizuoti tiesiog nesugeba.

Susitikime dalyvavo ir Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis. Jo duomenimis, Švėkšnos seniūnijoje dažniausiai keičiasi socialinės darbuotojos. Šiuo metu svetimų bėdų lauke kovoja trys socialinės darbuotojos. Svečias priminė, kad nereikia bijoti klausti, aiškintis, kalbėti, diskutuoti. Todėl kvietė tai drąsiai daryti ir susitikimo metu.

Švėkšnoje yra ir „Diemedžio“ ugdymo centras – pagrindinės mokyklos tipo specialiojo ugdymo centras, elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems mokiniams. Centras yra regioninis, priima mokytis berniukus iš visos Lietuvos regionų. Šiuo metu moksleivių ugdymo procesas organizuojamas renovuotame bendrabučio pastate. Vaikai gyvena ir mokosi viename pastate. Apie veiklas, įvairių problemų sprendimo būdus pasakojo šio centro Švietimo pagalbos ir konsultavimo skyriaus vedėja Aurelija Kasparavičienė.

Reikalinga bendruomenės pagalba

Seniūnijos socialinės darbuotojos su rizikos šeimomis Ainos Bagdanovienės duomenimis, seniūnijoje yra 26 rizikos šeimos. Jose auga 46 vaikai, iš jų 17 yra ikimokyklinio amžiaus. Tenka joms skirti daug dėmesio, nes jose yra įvairių problemų – piktnaudžiaujama alkoholiu, trūksta socialinių įgūdžių, šeimos nariai turi ir psichinių bei kitų bėdų. Būna ir tokių, kurie gavę socialines išmokas, jas išleidžia per vieną dieną. Todėl tenka socialinėms darbuotojoms padėti net disponuoti gaunamomis lėšomis.

Specialistė priminė, kad labai reikalinga bendruomenės pagalba, nes problemos neatsiranda staiga. Ji kvietė pastebėjus kitų problemas nelikti abejingais ir apie tai pranešti socialinėms darbuotojoms, seniūnui.

Švėkšnos lopšelio-darželio vadovė Rita Bagdonienė teigė, kad visais laikais turėjo auklėtinių, kurie augo socialinės rizikos šeimose. Tokių vaikų kasmet ateina vienas ar du. „Yra buvę, kad atėjo vaiko pasiimti girtas asmuo. Tokiu atveju auklėtojos lydėjo vaiką ir jį atėjusį parsivesti žmogų į namus. Parvedus vaiką įvertinama, kokioje aplinkoje jį paliks. Ar yra blaivūs likusieji šeimos nariai – broliai, seserys, mama. Jei viskas gerai, vaikas paliekamas namuose. Bet yra buvę, kad iš vis neatėjo pasiimti vaiko. Tada auklėtojos juos vedasi į namus. Tokios problemos jau penkeri metai nesikartoja“, - kalbėjo R. Bagdonienė.

Atsiranda „skaipinių“ tėvų

Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos vadovė Dalia Dirgėlienė pastebėjo, kad ryškėja dar ir kitokios problemos. Anot jos, tėvai daug dirba, todėl dažnai būna, kad  dėl to neranda laiko savo atžaloms. Vaikai dėl gimdytojų dėmesio stokos pasidaro irzlūs,  darosi agresyvūs. „Kita problema atsiranda, kai mokinių tėvai išvyksta į užsienį. Grįžus atgal vaikams būna sunku pasivyti bendraamžius. Vėl atsiranda problemos. Arba, kai tėvai išvyksta, o vaikai paliekami seneliams. Per skaipą nei tėvu, nei motina nebūsi. Skaipas nepadės padaryti pamokų. Su tokiais vaikais dirba socialinė pedagogė, mokytojai. Dabar mūsų valstybėje „groja" pinigai. Tėvai galvoja, kad viską galima kompensuoti pinigais“, - dėstė direktorė. Ji tikino, kad tėvams grįžus pas vaikus, tai labai greitai pasijaučia, mat, pasak pedagogės, jie pasidaro visiškai kitokiais žmonėmis.

Apie tvarką, ką turi padaryti tėvai, išvykdami dirbti į kitą šalį, pasakojo Šilutės rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė. Ji priminė, kad asmenys, kuriems ketinama palikti vaikus laikinai, būna vertinami. Būna atvejų, kuomet atsiradus problemoms su vaikais, susisiekiama su užsienyje esančiais tėvais ir šie dėl to meta darbus, grįžta į namus.

Daug diskusijų kilo ir dėl to, kaip ateityje bendruomenė galėtų prisidėti ir padėti tokiu atveju, kuomet tektų paimti vaikus iš kokios nors šeimos, kuri gyvena seniūnijoje.

Pokalbio metu paaiškėjo, jog kasmet plečiasi vaikų teisių apsaugos tarnybų darbuotojų funkcijos, didėja darbo krūvis.

Būtinas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kad būtų pasiekti kuo geresni rezultatai. Reikia investuoti į vaiką, išmokti klausyti, girdėti ir jį suprasti, skirti ypatingą dėmesį ir paramą, ugdyti jo pasitikėjimą savimi, rengti jį atsakingam savo paties gyvenimui. Vaikų energija ir kūrybingumas turi būti brandinami taip, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti kurdami savo aplinką, savo visuomenę ir pasaulį, kurį jie paveldės. Vaikai turi teisę į suaugusiųjų laiką ir meilę, nes vaikystei natūralu būti laimingai. Siekiant šio kilnaus tikslo bei suvokiant būtinumą orientuoti įvairių institucijų, bendruomenių veiklą į pačias opiausias ir neatidėliotinų sprendimų reikalaujančias sritis.