Onutė Burokienė – pavyzdys moterims

Onutę  Burokienę pažįsta tikriausiai visi „Oazis“ klube sportuojantys, o į ją, praeinančią mieste, dėmesį atkreipia ne tik vyrai, bet ir merginos.  Ji - puikus pavyzdys, kad sąžiningas darbas sporto salėje su savimi ne tik gražina sveikatą, bet ir leidžia atrodyti taip, kaip svajojate. Austrų žurnalistė Uschi Fellner rašė, kad šauni, protinga  ir graži moteris yra ta, kuri sumaniai naudojasi tuo, ką turi geriausio, ir to niekad neslepia. Onutė tokia. Ji - laiminga, patenkinta ir pasitikinti savimi, o jos energijos galėtų pavydėti ne viena kur kas jaunesnė moteris. Apie moters ir sporto duetą, apie valią, savitvardą, emocijas ir pokyčius, kurie, tikimės, įkvėps skaitytojas, papasakojo pati Onutė.

- Kada ir kaip sveika gyvensena drauge su sportu atėjo į jūsų gyvenimą?

- Sportas, lydimas pokyčių, į mano gyvenimą atėjo prieš aštuonerius metus. Priežastys, lėmusios mano tokį pasikeitimą, – viršsvoris ir sveikata. Tuomet aš svėriau tikrai daugiau, o papildomas svoris mano kūnui nepadėjo. Sušlubavus sveikatai, neurologas buvo atviras ir pasiūlė stuburo operaciją. Dabar labai džiaugiuosi, kad šio pasiūlymo nepriėmiau ir supratusi, jog noriu didesnių permainų gyvenime,  iškeliavau į sporto salę. Kelias į sportą man pasirodė lengvas, paprastas ir  natūralus procesas, stebėjau sportuojančius, mokiausi iš trenerių ir klausiausi savo kūno. Štai tada po truputį ir prasidėjo tikrieji mano pokyčiai, kurie nuosekliai vedė į tai, ką turiu šiandien. Dabar suprantu, kad jeigu man nepasisekė vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje, taip ir turėjo būti. Jau aštuonerius metus aktyviai sportuoju, turiu tvirtą ir gražų kūną, daug jaunų ir aktyvių  draugų. Taip pat be galo džiaugiuosi, kad savo pavyzdžiu galiu įkvėpti ir motyvuoti moteris.

- Ar artimieji palaikė jūsų apsisprendimą sportuoti, o ne pasitikėti medikais?

- Mano šeima nuo pat pradžių mane palaikė. Nuolat jaučiu, kaip mano vaikai manimi džiaugiasi ir didžiuojasi. Niekada nebuvo tokio momento, kad jie man prieštarautų. Jų palaikymas ir parama mane veda į priekį.

- Kokį tikslą sau išsikėlėte pradėjusi sportuoti?

- Manau, kad moterys, nutarusios užsiimti sportu, siekia konkrečių tikslų: atsikratyti papildomų kilogramų, padidinti tam tikrų kūno dalių apimtis ir tiesiog gerai jaustis. Mano motyvai buvo tie patys: fiziškai gerai jaustis ir atsikratyti viršsvorio. Tačiau yra moterų, kurios tiesiog nežino, ko nori, ir niekaip nepradeda sportuoti, arba jau pradėjusios lankyti sporto klubą po kelių kartų nustoja ten rodytis. Tai yra todėl, kad neaiškiai sau pačiai įvardinti tikslai.

- Kas buvo sunkiausia pradėjus sportuoti? Mityba? Gal darbas sporto salėje?

- Daugeliui moterų sporto salė ir svoriai asocijuojasi su dideliais ir ryškiais raumenimis. Ir iš tiesų, norint atrodyti taip, kad raumenys būtų daugiau negu matomi, reikia intensyviai treniruotis, kilnoti svorius. Tačiau man tai nėra ir nebuvo sunku. Atvirkščiai, sportas tapo priemone pabėgti nuo rūpesčių, numalšinti stresą. Niekada taip gerai nesijaučiau: turiu be proto daug energijos, nesiliauju šypsotis, sulaukiu begalės komplimentų dėl savo pasikeitusios išvaizdos. Treniruotės po dvi valandas per dieną, šešis kartus per savaitę man tapo būtinybe, nebeįsivaizduoju savo gyvenimo be kasdienės sporto dozės.

- Kaip pasikeitė gyvenimo kokybė pradėjus  sportuoti?

- Kaip ir minėjau, numetus svorio gyvenimo kokybė be abejonės pagerėjo. Visų pirma pamiršau, ką reiškia nugaros skausmai, dabar turiu dar daugiau energijos, esu sustiprėjusi, beveik niekada nejaučiu nuovargio. Smagiausia kaip moteriai, be abejo, kad galiu rinktis įvairesnius drabužius, visada parduotuvėse randu sau tinkamą dydį ir galiu atrodyti seksualiai. Antras svarbus pokytis –jokių žalingų įpročių. Tai su sportu visiškai nesuderinama. Tiesa, noriu sugriauti šiek tiek mitų apie mitybą. Aš valgau daug, savęs neriboju prie stalo, nes sporto salėje kilnodama svorius sudeginu kur kas daugiau kalorijų. Tačiau iš savo raciono išbraukiau riebius patiekalus ir kiaulieną.

- Ar dažnai sulaukiate dėmesio ir pagyrų iš aplinkinių? Ar pati jaučiatės sau graži ir, svarbiausia, laiminga?

- Esu įsitikinusi, kad graži moteris pirmiausia turi jaustis savimi, – vidinė būsena turi atsispindėti išorėje. Aš esu laiminga. Mano veikla yra sėkminga, mano išvaizda mane džiugina, mano artimieji yra sveiki, dėl to džiaugiasi širdis. O laiminga moteris negali būti negraži. Tačiau metams einat reikia nepamiršti dažniau sustoti prie veidrodžio, skirti ne tik laiko sau, bet ir pinigų.

- Ar sportas atima daug jūsų laiko? Ar sportas jums reikalingas išlaikyti gražias kūno formas, ar jis tapo gyvenimo dalimi?

- Kaip minėjau, sportas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Sportuoju maždaug šešis kartus per savaitę, dvi valandas per dieną. Šiuo metu išbandžiau savo jėgas ir varžybose. Su perpus jaunesnėmis merginomis dalyvavau varžybose ir iškovojau antrą vietą. Šis įvertinimas man labai svarbus ir mane dar labiau nuteikia sportuoti. Apskritai, man sporto salė jau tapo antraisiais namais, aš čia kaip žuvis vandenyje. Žinoma, ne kiekviena moteris gali sau tiek leisti. Mano situacija yra patogi, vaikai jau suaugę, tik jaunėlė dar mokykloje, bet ir ji aktyviai sportuoja.

- Ar sportuojate viena ar su treneriu?

- Šiuo metu sportuoju jau viena savarankiškai. Buvo laikas kai treneris mane akylai prižiūrėdavo. Tačiau dabar to nebereikia.

- Jei šį straipsnį perskaičiusi moteris jūsų įkvėpta nutars keisti gyvenimo būdą, gyventi sveikiau ir pradėti sportuoti, nuo ko jai reikėtų pradėti?

 Svarbiausias mano patarimas būtų tiesiog nebijoti ir nedelsti pradėti sportuoti. Sporto klubuose dabar yra begalės puikių treniruočių, tikrai kiekvienas gali atrasti būtent jam tinkančias treniruotes, kurios bus ne sunkus darbas norint numesti svorio, bet laukiamas ir smagus laisvalaikio praleidimo būdas. Taip pat noriu pasakyti, jog visada pradžia yra sunkiausia, tačiau tas malonumas, kai matai kūno pokyčius, kai gerėja savijauta ir aplinkiniai pradeda pastebėti pokyčius, užveda nesustoti ir palaipsniui sportas tampa gyvenimo būdu.