Stipriausios – žemaičių poros, silpniausios – aukštaičių!

Skyrybų tendencijos Lietuvos etnografiniuose regionuose

Atlikus 5 pastarųjų metų skyrybų dažnumo, priklausomai nuo santuokų skaičiaus analizę išaiškėjo, kad Žemaičių santuokos yra tvirčiausios.  Dzūkų – stiprios, Suvalkiečių – silpnos, o silpniausios santuokos yra tarp Aukštaičių (žiūr. lentelę).

Lentelė. Stipriausių ir Silpniausių (labiausiai besiskiriančių) šeimų pagal etnografinius regionus statistika už 5 metus (2011-2015)

Pastaba: Lentelėje pateikiami duomenys apie tai, kiek kartų savivaldybė, priskiriama konkrečiam etnografiniam regionui, yra patekusi į Stipriausių šeimų ketvirtį arba į Silpniausių šeimų ketvirtį.

Kokios savybės padeda stiprina santuoką, o kokios silpnina?

Žemaičių savybės, padedančios išlaikyti santuoką: Kantrumas, lėtumas, patriotizmas, mažakalbumas, tvirtas būdas.

Dzūkų savybės, padedančios išlaikyti santuoką: Nuoširdumas, atvirumas, darbštumas, jautrumas.

Suvalkiečių savybės,  didinančios skyrybų tikimybę: Stačiokiškumas, atžarumas, orumas, grubumas, garsus kalbėjimas, neatvirumas, nejautrumas, nemandagumas, nepasitikėjimas, pavydumas, šiurkštumas, tiesus būdas.

Aukštaičių savybės,  didinančios skyrybų tikimybę: Polinkis ginčytis, stačiokiškumas, jausmingumas (įsižeidimas), karštas būdas, lengvabūdiškumas, šnekumas, tiesmukiškumas.

Savivaldybės, kurios dėl savo skirtingumo buvo priskirtos prie kategorijos - „Kitos“: Šalčininkų rajonas – kaip daugiausia lenkų apgyvendinta teritorija, Visaginas – kaip daugiausia rusų apgyvendinta teritorija ir Vilniaus miestas, kaip apimantis visas etnokultūras. 

Kodėl skiriamės ir kokia skyrybų žala?

1948m.  Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje  priėmus Visuotinę Žmogaus teisių deklaraciją buvo  sulygintos  Vyro ir Moters teisės santuokoje (16 straipsnis). Žmona ir Vyras pagal savo teises ir pareigas šeimoje tapo lygūs ir nuo to laiko daugiau, kaip 6000 metų visų religijų puoselėtas  „Paklusimo modelis“, kai Vyras yra skelbiamas šeimos galva, o Žmona turi jam paklusti, nebeveikia.  

Tai puikiai iliustruoja skyrybų bumas, kai nuo 625 skyrybų (1950 m.) pasiekėme 12 747  skyrybas (1990 m.).

Taigi, skyrybos -  nepakankamų abiejų  sutuoktinių  gebėjimų  kurti lygiaverčius, partneriškus ir darnius santykius poroje pasekmė.   Mes dar neišmokome bendrauti šeimoje, kaip lygiaverčiai partneriai, tad įsižeidžiame, įžeidžiame, atstumiame vienas kitą. Prasideda nekalbadieniai,  nekseksadiniai,   psichologinis, emocinis ir fizinis smurtas... Buvusią  emocinę trauką pakeičia emocinis atstūmimas, vidutiniškai per 13,5 metų užsibaigiantis skyrybomis. Išsiskyrę žmonės papuola į skurdą, o vaikai prasčiau pasirengia gyvenimo iššūkiams, blogiau įsitvirtina gyvenime.  Visos neigiamos skyrybų pasekmės labai brangiai kainuoja mums visiems, kaip mokesčių mokėtojams – apie 200-240 milijonų eurų kasmet.  Daugiau apie tai Kiek kainuoja skyrybos Lietuvai.