Knygos autoriaus teigimu, Pagėgių savivaldybės administracija - plagiatorė

„Šilokarčemos“ redakcija gavo VšĮ „Keliautojo žinynas“ direktoriaus, knygos „Šiaurės Skalva“ bendraautoriaus dr. doc. Vytenio Almonaičio piktą laišką. Jis informuoja, kad laikraščio korespondentas yra „pagautas vagiant intelektualinį turtą - knygos „Šiaurės Skalva“ tekstą, kurio autorinės teisės priklauso knygos autoriams Vyteniui ir Junonai Almonaičiams bei leidėjui - VšĮ „Keliautojo žinynas“.

„Konkrečiai pastebėta, - rašo V. Almonaitis, - kad žurnalisto straipsnio „Liūdnas pasienio savivaldybės likimas“ (skelbta „Šilokarčemoje“ 2016-04-05) trečioji dalis „Istorija mena“ yra nuplagijuota nuo knygos „Šiaurės Skalva“ (Kaunas, 2007) 69 ir 70 puslapių. Panašus, šiek tiek papildytas tekstas yra ir šios knygos 2015 metais išleistame variante. Pakeitus vos vieną kitą žodį nurašytos ištisos pastraipos, nėra nei kabučių, rodančių, kad cituojama, nei net nuorodos į knygą „Šiaurės Skalva“.

V. Almonaitis teigia tai vertinantis kaip grubų autorinių teisių pažeidimą, kaip vagiliavimą ir prašo informuoti, kokių bus imtasi veiksmų,kaip numatoma kompensuoti autorių bei leidėjo patirtus materialinius ir kur kas didesnius moralinius nuostolius.

Bet pradėjus aiškintis, kaip galėjo atsitikti, kad straipsnyje yra nukopijuotas knygos tekstas, nenurodant jo autoriaus, paaiškėjo, kad ne korespondentas yra plagiatorius, o Pagėgių savivaldybės administracijos kažkuris specialistas, tvarkantis Savivaldybės interneto svetainę. Toje svetainėje įdėtas tekstas, pavadintas „Miesto istorija“, kaip tik ir yra nukopijuotas iš knygos „Šiaurės Skalva“. O minėtas straipsnis „Šilokarčemoje“ ir buvo parengtas pasinaudojus Savivaldybės interneto svetainėje esančia informacija apie Pagėgių istoriją.

Sužinojęs tai V. Almonaitis „Šilokarčemos“ korespondento atsiprašė ir tikruoju plagiatoriumi įvardijo Pagėgių savivaldybės administraciją.

Tai ji straipsnį savo interneto svetainėje (nuorodos: Pagėgių kraštas - Miesto istorija) pradeda tokiu tekstu, nukopijuotu iš knygos „Šiaurės Skalva“, nenurodant nei jos pavadinimo, nei autoriaus:

„Pagėgiai įsikūrę aukštėliau užliejamo Nemuno slėnio pakilusioje lygumoje, vakarų vėjus užstojančio pušyno pašonėje. Į pietvakarius plyti Nemuno žemuma, kuri nusitęsia iki Kuršių marių. Miesto pavadinimo kilmė aiški – tai Gėgės upės vardas su priešdėliu pa-. Kiek sunkiau pasakyti, iš kur kilo vardas Gėgė. Vieni pasakoja, kad iš žąsų, kurios mėgo laikytis paupio balose, gagėjimo. Kiti sako, kad iš žodžio gegutė. Kalbininkai linkę manyti, jog vietovardis giminingas nebevartojamam žodžiui gegis, t. y. miškas, rojus“.

V. Almonaitis „Šilokarčemos“ korespondentui telefonu sakė, kad rašydami kelionių vadovus autoriai ieško gražių žodžių, emocijų, išsireiškimų – toks būtent ir yra šis Pagėgių kraštą reprezentuojantis tekstas.

„Mes dažnai susiduriame su tokiais plagijavimo atvejais. Knyga „Šiaurės Skalva“ yra viena labiausiai plagijuojamų knygų Lietuvoje. Suprantu, kai tai daro komercinės struktūros, bet juk čia Pagėgių savivaldybė – valstybinė institucija. Tikrai negražiai elgiasi“, - sakė V. Almonaitis.

Meras atsiprašo ir knygos autoriaus, ir žurnalisto

Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, tai sužinojęs iš „Šilokarčemos“ korespondento, sakė susisieksiąs su V. Almonaičiu, ir jo atsiprašysiąs. Meras pažadėjo Savivaldybės interneto svetainėje įdėti nuorodą, jog tai tekstas iš knygos „Šiaurės Skalva“, aišku, jeigu V. Almonaitis dar leis naudoti šį tekstą. V. Komskis atsiprašė ir „Šilokarčemos“ korespondento, kad šis buvo nekaltai apkaltintas.