Ramutiškiams bažnyčia kelia nerimą

Buvo išplėšta

Kunigaujant S. Weinrauchui, 1928 metais Ramučiuose pradėta gražios mūrinės bažnyčios statyba. Pašventinta ji 1929 metų gruodžio 16 dieną.  Visi džiaugėsi vienabokšte, raudonų plytų ant granitinio pamato pagal šilutiškio architekto Curto Gutknechto projektą išmūryta bažnyčia. Viduje sumontuoti nedideli vargonai, bokšte kabėjo du varpai. Tylesnį vakarą jų skambesys buvo girdėti toli už parapijos ribų. Parapijiečiai didžiavosi savo naujais maldos namais.

Metai bėgo, keitėsi valdžios. Hitlerininkams kažkodėl nepatiko Ra­mučių vardas, jį 1941 metais perkrikštijo į Tennetal. 1944-ųjų pabaigoje į iš­tuštėjusius šios parapijos kaimus atėjo sovietų valdžia. Tankams vos nuriedėjus Klaipėdos link, į maldos namus įsiveržė „tikrojo, neklaidingojo tikėjimo” atstovai iš Že­maitijos. Atrodo, iš Pajūrio ar Pajūralio miestelio. Tai, ką buvo galima pa­grobti, pagrobė, kas buvo galima sudaužyti, sudaužė, netgi vargonus. Norėjo pasiimti ir varpus, bet neįstengė, buvo per sunkūs. Tad išplėšė vienam šerdį. Tas ir dabar tebėra nebylys.

Laikams kiek aprimus, pamaldos atgaivintos. Jas laikė sakytojai Kris­tupas Weinrauchas, jį išvežus į Sibirą, Mar­tynas Bicka, Mikas Agintas, naumiestiškis kunigas diakonas F. Mėgnis. Pasakojama, kad vienas pastarojo pamaldas riksmu nutraukė raitas į bažnyčią įjojęs milicininkas. Jam mat altoriaus paveiksle nupieštas balandis pasirodęs vokišku ereliu... Ta proga dar su arkliu sutrypė šven­toriuje buvusį kapą.

Pokarinė Ramučių bendruomenė užregistruota 1948 metais. Bažnyčios inventoriaus sąraše suskaičiuotas kuklutis jos turtas: altorius, du kryžiai, keturios žvakidės, du varpai ir 37 suolai. Pamaldas laikyti atvykdavo kantorius P. Knispelis, kunigas J. Gavėnis. 1951 m. birželio 17 d. į Ramučius buvo paskirtas ką tik kunigu diakonu ordinuotas M. Klumbys. Jam emigravus į Vokietiją, pamaldas bent retkarčiais laikė kaimyninių parapijų kunigai.

Parapijoje vos 10 žmonių – dalis vietos gyventojų. Yra ir atvažiuojančių iš Šilutės. Parapija nuo sausio pradžios rūpinasi kunigas Remigijus Šemeklis. Renkasi tikintieji čia pasimelsti kartą per mėnesį.

Ieškoma rėmėjų

Gyventojams rūpestį kelia tai, kad bažnyčios stoge - didžiulė skylė. Dėl nuolatinių vėjų, lietaus, ji tik didėja. Viskas pūva. Ten landžioja paukščiai. Balandžiai ne tik dergia, bet ir dar labiau išdrasko čerpes.  Ramutiškiai sunerimę, nenori prarasti bažnyčios.

Apie gyventojų susirūpinimą bažnyčia kalbėjomės su dvasininku R. Šemekliu. Jis teigė, kad šią parapiją perėmė tik šiemet ir jau ieško būdų, kaip suremontuoti maldos namus. Jau atidaryta sąskaita banke ir renkamos aukos. Tvarkomi bažnyčios dokumentai.

„Kai surinksime pinigų, bandysime sutvarkyti bažnyčią. Neįmanoma visko taip greitai padaryti. Žadame ją tvarkyti. Bandysime kalbėtis ir su vietos bendruomene, suinteresuotais žmonėmis, savanoriais, gaisrininkais“, - savo planais dalijosi sielų ganytojas. Kada tiksliai ketinama pradėti tvarkyti bažnyčią, pasakyti jis negalėjo. Anot kunigo, šiais laikais be pinigų negalima nieko padaryti. „Jei rasime šiek tiek pinigėlių, tik tuomet galėsime kažką žiūrėti. Galima panaudoti tas pačias čerpes, bet reikia medienos ir kitų medžiagų. Reikia turėti bent keletą tūkstančių eurų mažiausiai“, - kalbėjo pašnekovas. Jis tikino, kad dabar svarbiausia sutvarkyti stogą – nuimti čerpes, įvertinti medinių konstrukcijų būklę, kur reikia jas pakeisti, uždėti apsauginę medžiagą, o po to - ir čerpes.

Visi norintys prisidėti prie bažnyčios išsaugojimo gali pervesti auką: Ramučių evangelikų liuteronų parapijai,  AB Swedbank LT197300010148773076, juridinio asmens kodas 192104468.