„Lonely Planet“ pateikia 10 priežasčių, kodėl verta aplankyti Lietuvą

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Pirmasis sniegas Vilniuje

2. Suskaičiuok kryžius. Apsilankę netoli Šiaulių esančiame Kryžių kalne nežinojome, nuo ko pradėti. Šis dirbtinai sukurtas paminklas yra tiesiogine šio žodžio prasme tūkstančių kryžių piliakalnis. Visus juos čia bėgant metams paliko piligrimai, kiti lankytojai ir net jaunieji savo vestuvių dieną. Kryžių įvairovė begalinė – nuo didelių, specialiai pagamintų, iki mažyčių masinės gamybos medinių kryželių, kuriuos galima įsigyti šalia Kryžių kalno esančioje suvenyrų parduotuvėje. Daugelis kryžių atskleidžia asmeniškas istorijas: ant jų matosi nuotraukos, užrašytos asmeniškos žinutės.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Kryžių kalne pilna lankytojų

3. Šokis ant smėlio kopos. Kuršių nerija yra pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Ji tęsiasi maždaug 60 km į pietus nuo Klaipėdos iki Rusijai priklausančios Kaliningrado srities. Tai nuošalus mielas žemės lopinėlis, užpildytas pušų ir mažų žavių miestelių, tokių kaip Nida. Vasarą Kuršių nerijos paplūdimiai atgyja, tačiau kitu metų laiku „pasaulio pabaigos jausmas“ sugrįžta. Vokiečių rašytojas Thomas Mannas šią vietą buvo taip įsimylėjęs, kad turėjo čia kotedžą. Jame apsistodavo dažną vasarą.

Gintaras Vitulskis nuotr. /Kuršių nerija

4. Pilis ant ežero. Viena papuliariausių dienos trukmės kelionių traukiniu iš Vilniaus yra į Trakus – istorinį Lietuvos miestą. Vos už 30 km nuo Lietuvos sostinės esančiuose Trakuose, kuriuos supa keli ežerai, susijungia natūrali gamta ir gyva Lietuvos istorijos pamoka. Galvės ežero saloje stovinti gotikinė Trakų pilis nukels į XIV amžių, kur tuomet ir buvo pagrindinė Lietuvos valdžios būstinė. Viduje esantis muziejus pasakoja pilies istoriją, jame galima apžiūrėti ir viduramžių ginklų kolekciją. Vėliau galima pasivaikščioti pakrante arba išsinuomojus vandens dviratį savarankiškai ištyrinėti vieną iš Trakus juosiančių ežerų.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vasara Trakuose

5. Parodyk savo pagarbą Paneriuose. Daug amžių Lietuva, ypač sostinė Vilnius, buvo žydų kultūros ir mokslo centras. Vokiečių okupacija po Antrojo pasaulinio karo ir holokaustas sudavė tragišką smūgį šiai tautai. 1941–1944 metais dešimtys tūkstančių žydų tautybės žmonių buvo nužudyti miške Paneriuose, maždaug 10 km nuo Vilniaus. Tragiško įvykio atminimas įamžintas Paneriuose veikiančiame muziejuje. Prisiminti sukrečiančias žudynes galima ir prie Paneriuose stovinčių keleto paminklų, taip pat skirtų aukoms atminti. 

Wikipedia.com/Paneriai: vieta, kur buvo laidojami nužudytųjų palaikai.

6. Pagarbink velnius. Lietuva buvo pagoniška iki XIV amžiaus pabaigos. Šalis yra viena paskutiniųjų Europoje, priėmusių krikščionybę. Taigi, nieko keisto, kad velniai ir kiti pagoniški simboliai užima svarbią vietą lietuvių mitologijoje. Pajusti šią velnišką šalies prigimtį galima Velnių muziejuje Kaune. Jame surinkta apie 3 tūkst. velnių figūrėlių, lėlių ir statulėlių. Pirmasis jas pradėjo rinkti žymus lietuvių dailininkas Antanas Žmuidzinavičius (1876-1966), kolekcija pildoma iki šiol.

Ciurionis.lt nuotr./ Vienas iš tūkstančių Velnių muziejaus eksponatų.

7. Atgaivink mintyse Šaltąjį karą. Lietuvoje galima rasti daug Sovietų Sąjungos laikus primenančių karinių objektų. Įspūdingiausias ir labiausiai bauginantis yra buvusi sovietų branduolinių raketų bazė, paslėpta tarp miškų ir ežerų Žemaitijos nacionaliniame parke. Nepanikuokite – raketos jau seniai uždarytos, bet ledinis „Dr. Strangelove“ efektas Šaltojo karo muziejuje išliko nepakitęs. 

Šaltojo karo muziejaus ekspozicijų salė.

8. Suvalgyk cepeliną. Apsilankius Lietuvoje būtina paragauti nacionalinės virtuvės patiekalų. Mūsų mėgstamiausias – cepelinai, taip pavadinti dėl savo pailgos formos, primenančios dirižablį cepeliną (1900 m. vokietis Ferdinandas Cepelinas sukonstravo stambųjį dirižablį, pavadintą jo vardu – red. past.). Cepelinai pagaminti iš bulvių su mėsos arba varškės įdaru ir patiekiami su grietine arba traškiais lašinių gabaliukais. Paragaukite ir neištariamųjų „šaltibarščių“ – šaltos sriubos su burokėliais, krapais ir kietai virtu kiaušiniu.

Shutterstock nuotr./Cepelinai

9. Atpažink paukščius – giesmininką, griežlę ar kragą. Pelkių iš šlapžemių Nemuno deltoje, į pietus nuo Klaipėdos, yra Ventės ragas. Vieta, kurioje prieglobstį randa šimtų rūšių paukščiai: pavyzdžiui, juodieji gandrai, baltagalviai ereliai ir kt. Ventės rago ornitologinėje stotyje paukščiai žieduojami – pažymimi, kad vėliau būtų galima juos stebėti ir duomenis panaudoti moksliniams tyrimams. Tai daroma nuo 1929 metų. (Šiuo metu Ventės rago ornitologinės stoties muziejus neveikia – yra rekonstruojamas. Planuojama, kad atnaujintas muziejus lankytojus pakvies 2015 metų gegužę – red. past.).

Gintarės Rakickaitės nuotr./Ventės ornitologijos stotis

10. Būk „ištremtas“ į Sibirą. Jei pageidaujate tokių įspūdžių, teks nukeliauti į Druskininkuose esantį Grūto parką. Lietuviai moka juokauti apie savo istoriją. Kaip kitaip paaiškinti faktą, kad šeimai draugiškame parke įrengta Sibiro koncentracijos stovykla ir stovi Sovietų Sąjungos laikų Lenino, Stalino ir kitų komunizmo „šviesuolių“ statulos? Ekspozicijoje galima sužinoti daug sovietinių laikų kasdienybės normų. Visa tai pateikiama įtaigiai ir informatyviai. 

Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Skulptūra Leninui Grūto parke.