Medžiotojams – dar griežtesnė medžioklės tvarka

2014-12-02, Stasys BIELSKIS
Medžiotojų klubo „Santaka“ pirmininkas Romas Minelga, „Gėgės“ būrelio atstovai Modestas Motuzas ir Darius Degutis bei susirinkimą vedęs vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Tarasauskas.
Medžiotojų klubo „Santaka“ pirmininkas Romas Minelga, „Gėgės“ būrelio atstovai Modestas Motuzas ir Darius Degutis bei susirinkimą vedęs vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Tarasauskas.
Pagėgių pasienio veterinarijos posto vedėjas Zenonas Komskis sukvietė medžioklės klubų atstovus pokalbiui. O kalbėta buvo apie rimtus dalykus, nes gautas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus-valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo Jono Miliaus pasirašytas sprendimas dėl medžioklių organizavimo.

Z. Komskis sakė, kad toks sprendimas priimtas todėl, kad būtų sumažintas afrikinio kiaulių maro plitimas.

Nuo šiol uždrausta šerti šernus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Medžiotojams, dalyvaujantiems medžioklėse Ignalinos, Utenos, Švenčionių, Rokiškio, Alytaus ir Šalčininkų rajonų teritorijose draudžiama dalyvauti kitų Lietuvos savivaldybių teritorijose organizuojamose medžioklėse.

Leidžiama medžioti medžiojamuosius žvėris varant ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį toje pačioje medžioklės ploto vieneto dalyje (tuose pačiuose miško kvartaluose).

Šernų viliojimo vietoje naudojamo natūralios kilmės masalo kiekis neturi viršyti 100 kilogramų.

Medžioklės plotų naudotojai privalo užtikrinti, kad sumedžioti šernai į pirminio gyvūnų apdorojimo vietas būtų gabenami taip, jog būtų išvengta skysčių pratekėjimo.

Po medžioklės gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėse išdorojus medžiojamuosius gyvūnus, gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelės turi būti išdezinfekuotos dezinfekcinėmis medžiagomis, veikiančiomis prieš afrikinį ir klasikinį kiaulių marą, o sumedžiotų medžiojamųjų žvėrių skrodimo ir dorojimo atliekos saugiai sumetamos į gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėse įrengtas gyvūninių atliekų duobes, kurios, pripildžius jas 1,5 m iki žemės paviršiaus, turi būti užkastos.

Gyvūninių atliekų duobę išvalyti leidžiama tik gavus atitinkamus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą. Išimtą turinį būtina užkasti ne mažesniame negu 2 m gylyje, aukštesnėse vietose, kurių neapsemia polaidžio ar lietaus vanduo.

Pasak Z. Komskio, šitų reikalavimų nesilaikymas laikomas šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu, už kurį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu, panaikinamas Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, t. y. uždraudžiama medžioti.

Z. Komskis sakė, kad rekomenduojama grįžus iš šernų medžioklės dvi paras neiti į tvartą prie kiaulių. Mat nustačius ūkininko ūkyje afrikinio kiaulių maro atvejį tokio ligos židinio likvidavimui reikia didelių lėšų - apie 40 tūkst. litų.

Pagėgių krašte yra medžiotojų klubai „Santaka”, „Rambynas”, „Gėgė“, „Juna“ ir Žukų būrelis.

Medžiokles kontroliuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinei aplinkos apsaugos tarnyba ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas.

 

 

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?