Prisiminė, kokie buvo mokykloje prieš 55-erius metus

2016-08-30, Stasys BIELSKIS
1961 metais Šilutės 1-ąją vidurinę mokyklą baigę mokiniai vėl susitiko po 55 metų.
1961 metais Šilutės 1-ąją vidurinę mokyklą baigę mokiniai vėl susitiko po 55 metų.
Rugpjūčio 20 d. susitiko 1961 metų Šilutės 1-osios vidurinės mokyklos abiturientų laida. Tuomet brandos atestatus gavo 22 mokiniai, į susitikimą atvyko tik 11 garbaus amžiaus senjorų.

„Pro pievą, pro vaiką, pro tėvą, pro liauną vaikystę, Audringą jaunystę... Pro brandą, senatvę, pro džiaugsmą, vienatvę... Vis teka ir teka, tas laiko smėliukas... Čia kūdikiu bėgai - žiūrėk... jau senukas... Jau tavo anūkai, rodykles pasukę, savus gojus braido ir aitvarus laido. Tu rymai sau tyliai... Džiaugiesi ir myli. Svajoji, galvoji... Pabambi, pastovi... Žinai, kad tas laikas - marazminis „saikas“... Dar noris gyventi, mylėti ir dūšioj nesenti...“, - tokiais eiliuotais žodžiais prie dabartinės Šilutės pirmosios gimnazijos klasės susitikimą pradėjo Emilija Ivanauskaitė-Švelnienė.

„Šilokarčemos“ korespondentas pakalbino buvusią klasės seniūnę Eleną Zinkevičiūtę (dab. Grinkienė). Ji pasakojo, kad 1961 metais vidurinę mokyklą baigė tik viena abiturientų klasė, nors iš pradžių buvo keturios. Dauguma mokinių - Šilutės pradinėje mokykloje baigę keturias klases, bet 1-ojoje vidurinėje mokykloje pradėjo mokytis ne penktoje, o kažkodėl septintoje klasėje. Kodėl taip atsitiko, Elena nebeprisimena.

Brandos atestatus gavo 22 mokiniai, paskutinė auklėtoja 11 klasėje buvo Zinaida Briliauskaitė, dėsčiusi rusų kalbą. Jau treji ar ketveri metai, kaip jos nebėra šiame pasaulyje. „Šiemet mirė ir mūsų mylimiausias mokytojas, devintoje klasėje auklėtoju buvęs Juozas Banys, kuris dėstė matematiką“, - pasakojo Elena.

Dabar jau žilagalviai seneliai prisiminė, kokie jie vienuoliktoje klasėje buvo labai protingi ir visi labai išdykę.

„Mes jau buvome aukštumoje - rimta klasė, bet prieš tai gana padykę. Dešimtoje klasėje pro antrojo aukšto langą visa klasė pabėgome iš pamokos, tai ką, ar neišdykę buvome? Mat mūsų klasė buvo šalia mokytojų kambario, todėl vienintelis kelias pabėgti – tik pro langą“, - pasakojo vienas jau garbaus amžiaus senjoras. Bet niekas nebeprisiminė, iš kokios pamokos tada buvo pabėgta.

O tą dieną, kai Jurijus Gagarinas išskrido į kosmosą, mokyklos direktorius Antanas Songaila sukvietė visus mokinius į aktų salę. Vienas iš vienuoliktokų Mintautas Daulenskis pasakė džiaugsmingą kalbą: „Žmogus jau kosmose! Kokiais mes laikais gyvename!“.

Prieš dvejus metus, tuomet devintos klasės auklėtoja, prieš išvykdama gyventi į Vokietiją, paliko paveikslą dovanų, prašydama, kad jis būtų įteiktas geriausiais pažymiais mokyklą baigusiam mokiniui. Jis ir atiteko M. Daulenskiui, geriausiai išlaikiusiam brandos egzaminus.

Maždaug prieš 15 metų jis, būdamas Seimo leidyklos „Valstybės žinios“ direktoriumi ir dalyvaudamas parodoje Hanoveryje, nustebo, kai atsidarė Lietuvos stendo durys ir įėjo ta pati Hilda Dolchočaitė. „Labas, mokytoja“, - pasakė buvusiai muzikos mokytojai M. Daulenskis, ir tada pasipylė jausmai bei glebėsčiavimaisi.

M. Daulenskis Vokietijoje juokais buvusiai mokytojai priminė, kaip ji pamokų metu, gerai neištardama lietuviškai, sakydavo: „Aš tau kiolę parašysiu“ (liet. – Aš tau kuolą parašysiu, - aut. pastaba).

Šios klasės dauguma įgijo aukštuosius išsilavinimus - tapo inžinieriais, mokytojais bei gydytojais, ir tik pora jaunuolių įstojo į technikumą. Tai buvo tikrai mokyta klasė.

...Šeštadienį klasės susitikimą prie buvusios savo mokyklos pradėję klasės draugai vėliau vyko į Šilutės kapines, kur pagerbė buvusį mokytoją ir auklėtoją J. Banį bei klasės draugus Aldoną ir Petrą. Paskui lankėsi H. Šojaus dvare bei muziejuje ir išvyko į Rusnę, kur vienoje kaimo turizmo sodyboje dar kartą prisiminė nerūpestingą jaunystę, netrūko geros nuotaikos.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?