Bendruomenės projektas „Šilutės siena“ žengia į finalinį etapą

„Žengiame į finalinį „Šilutės sienos“ projekto įgyvendinimo etapą – po to, kai dailininkai perkels piešinių kontūrus, kartu su Šilutės meno mokyklos mokiniais imsimės jų spalvinimo. Prie šių darbų, manau, laisvalaikiu prisidės ir „Šilutės baldų“ darbuotojai, dažus į rankas kviesime kartu paimti ir mūsų fabriko svečius, ir visus norinčius prisidėti šilutiškius“, - sakė AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė. – „Kaip visada, būsime dėkingi Šilutės miesto policijai už dailininkų saugų darbą naktį.“ 

Vienintelis toks Lietuvoje bendruomenės projektas „Šilutės siena“, kuriuo siekiama viešoje erdvėje įamžinti visą miesto ir krašto istoriją, pradėtas įgyvendinti gegužės 28 d., minint 505-ąjį Šilutės gimtadienį. Projekto sumanytojai ir iniciatoriai – AB „Šilutės baldai“ ir ją valdančio koncerno SBA darbuotojai – ant 500 metrų ilgio fabriką juosiančios tvoros šilutiškius pakvietė sukurti savo krašto metraštį.

„Žinia, finaliniai Sienos darbai itin priklausomi nuo oro sąlygų, netikėtai šlapias rugpjūtis sutrukdė startuoti anksčiau numatytu grafiku, tačiau tikimės palankaus rugsėjo ir planuojame, kad projektas bus pristatytas visai bendruomenei rugsėjo paskutinę savaitę, Šilutei skaičiuojant 75 metų, kai jai suteiktas miesto vardas, jubiliejų“, - pasakojo A.Dijokienė. 

„Šilutės siena“ itin demokratiškas projektas – miesto istorikai atrinko svarbiausius miesto istorijos įvykius, žymiausias ir labiausiai Šilutės kraštui nusipelniusias čia gyvenusias asmenybes ir jų sąrašus pateikė šilutiškių teismui.

Iš 24 pasiūlytų išskirtinių istorinių įvykių daugiausiai palaikymo sulaukė potvynis, Šilutės uostas bei garsieji Šilutės turgūs. Toliau sekė įvykis, kad 1944 metų rudenį Šilutėje liko tik 7 senieji gyventojai – dauguma prieš frontą pasitraukė. Palaikymo sulaukė ir „Šilutės baldų“ fabrikas – viena seniausių įmonių rajone ir didžiausias darbdavys.

Iš asmenybių gyvenusių Šilutės krašte ir jį garsinusių, daugiausiai balsų buvo skirta Hermanui Zudermanui. Po jo – H.Šojus. Trečiasis – Vydūnas. Deramą vietą turėtų rasti ir kraštotyrininkas Petras Jakštas, o taip pat ir privilegiją steigti karčemą šile gavęs Georgas Talatas – tapęs Šilokarčemos gyvenvietės pradininku.

Laimei, „Šilutės baldų“ siena ilga – beveik pusės kilometro ilgio, sudaryta iš 85 segmentų, kurių kiekvienas gali virsti piešiniu ar jo dalimi, tad metraštyje savo vietą ras dauguma istorinių įvykių ir su Šilutės kraštu susijusių žmonių.

„Be miesto vadovų ir visos bendruomenės palaikymo, tokios apimties projektą įgyvendinti būtų nepalyginamai sunkiau. Smagu, kad aktyviai dalyvaujant miesto merui Vytautui Laurinaičiui, Klaipėdos gatvėje, ties piešiama Siena, operatyviai sutvarkyti šaligatviai, įrengti dviračių takai, pakeistas gatvės apšvietimas ir įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, miesto verslininkų dėka „Šilutės Siena“ jau turi tvirtą stogą, o mūsų talentingųjų Šilutės meno mokyklos mokytojų ir mokslevių indėlis piešiant Sienos eskizus – apskritai neįkainojamas, – džiaugėsi A. Dijokienė. – Tad paskutinę rugsėjo savaitę susitiksime ne tik atšvęsti šio bendruomeninio projekto užbaigimo, bet ir nuoširdžiai padėkoti visiems  prisidėjusiems.“