„Mano dievai“ vėl pasirodė Pagėgių krašte

Vakaro vedėja, Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė ir knygelės autorius skaitė eilėraščius ir trumpus ketureilius. Skambėjo dainuojamoji poezija, kurią atliko Giedrius Vaškys iš Tauragės.

„Labai džiaugiuosi, kad visi broliai ir pusbroliai pirmąkart susirinko ne per laidotuves, kaip dabar dažniausiai būna, - renginiui pasibaigus „Šilokarčemos“ korespondentui pasakojo R. Kelneris. - Draugų palinkėjimai bei sveikinimai gal šiek tiek ir užsitęsė, nes norinčių pasidžiaugti susitikimu buvo labai daug. Žmonės atvyko iš įvairiausių šalies kampelių, o jauniausias pusbrolis Linas – net iš Amerikos. Viso vakaro metu buvo nuoširdi ir draugiška aplinka“.

Ši netradicinė šventė vyko neįprastoje, specialiai šventei paruoštoje salėje. Ji buvo įrengta žemės ūkio technikos angare, vienoje pusėje pastačius sieną iš šienainio ritinių, kitoje papuošus didžiuliu audeklu. R. Kelnerio manymu, šitą salę reikės išsaugoti ir kitiems renginiams. Mat Pagėgių savivaldybės kaimiškose vietovėse tokio dydžio salės nėra, ji bus puiki vieta įvairiems ūkininkų sąjungos narių renginiams.

Kitą dieną artimiausi šeimos nariai šioje salėje aptarinėjo vakarykštės šventės ir praėjusio gyvenimo etapo akimirkas. Juokavo, kad šventė „nepavykusi“ ir neišgarsės, kadangi niekas nesusimušė, nesiginčijo. Dar ilgai svečiai nenorėjo skirstytis, visi mėgavomės likusios gerosios auros spinduliais.

Gaila, jog kai kurie pakviestieji negalėjo atvykti, nes tą pačią dieną vyko Stoniškių seniūnijos šventė „Bitkopis“. Tai tie žmonės pirmadienį pasveikino R. Kelnerį. Pastarasis sakė, kad gal ir gerai, jog švenčių laikas sutapo, nes sėdimų vietų įrengta tik 150, todėl kai visos buvo užimtos, organizatoriai su nerimu stebėjo, ar dar kas nors neateina.

Autoriaus prisistatymas skaitytojams

Knygelės pradžioje R. Kelneris prisistato skaitytojams:

„Gamtoje rytas - kai kam atsipūtimo laikas po naktinės medžioklės, kai kam - jau paskutinis.

Tačiau absoliuti dauguma Žemės gyventojų kiekvieną rytą padėkoja Saulei už gyvybės spindulį.

Didžioji dauguma žmonių, esu visiškai tikras, kiekvieną rytą pasako „Ačiū Dievui, sulaukiau dar vieno ryto“. Nesvarbu kokia kalba tai pasakyta, bet tikslas vienas - padėkoti už dar vieną rytą, už dar vieną viltį... Gal bus geriau, nei vakar...

Net gerai išsilavinusio žmogaus protu sunku suvokti, kiek Žemėje žmonių, kiekvieną rytą sutinka būdami nelaimingi, alkani, ligoti, neturėdami pastogės, būdami nelaisvėje, žiauriai kariaudami...

Mes, lietuviai, turime kas rytą dėkoti tėvams, seneliams už iškovotą laisvę, išlaikytą kalbą ir kultūrą. Dėkokime kas rytą, nesvarbu kam - Dievui, šuneliui, katinui, medžiui, kaimynui savam ir tolimam, už taiką už ramybę.

Nors istoriškai pažiūrėjus, daug kartų trypti ir naikinti šiandien esame laisvi, turime gyvybe alsuojančią Žemę, idealias gamtines sąlygas kurti ir puoselėti savo sodą, auginti įvairiausius augalus bei gyvūnus.

Esame patys šeimininkai - savo žemės, savo namų.

Nesugriaukime viso to, nes atstatyti, būna labai sunku. Kartais neįmanoma...

Aš dar kartą nusilenksi

Aš dar kartą?eimai, Lietuvai ir Jums, mano bičiuliai, už galimybę kasryt ištarti: „Labas rytas!“

Pirmasis eilėraštis knygelėje

Kaip gyventi

Kaip mums gyventi

Kaip Eva Milda Jankutė

Martynas Jankus

Paulius Širvys

Justinas Marcinkevičius

Šviesuolis Vydūnas

Ar Kristijonas Donelaitis

Aš gyvensiu savo gyvenimą

Ir labai norėčiau,- kad

Vėl saulelė atkopdama budintų svietą

Vėl pempė sveikintų artoją

Vėl grūdas birtų į paruoštą dirvą

Skleistųsi rapso žiedas

Banguotų i?>

Žemėn krist