K. Komskis: „Didžiausio Lietuvoje „Nemuno žirgyno“ padėtis apgailėtina. Ar tai nėra dar viena priežastis atstatydinti ŽŪM ministrę?“

2016-09-24, Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis
Dar kartą praėjusią savaitę „Nemuno žirgyne“ apsilankiusiam Seimo Pirmininko pavaduotojui Kęstui Komskiui apie jo padėtį pasakojo vadovė, taip pat „darbietė“  Lina Kariniauskienė.
Dar kartą praėjusią savaitę „Nemuno žirgyne“ apsilankiusiam Seimo Pirmininko pavaduotojui Kęstui Komskiui apie jo padėtį pasakojo vadovė, taip pat „darbietė“ Lina Kariniauskienė.
Kodėl Lietuvos valstybėje geriausi dalykai yra sunaikinami? Vos prieš keletą metų didžiausias Lietuvoje UAB „Nemuno žirgynas“, esantis Pagėgių savivaldybės teritorijoje, buvo klestintis. Jame sėkmingai veisiami ir auginami trakėnų bei sunkiųjų veislės žirgai, kurie puikiai pasirodydavo tarptautinėse varžybose, garsino Lietuvos vardą ir savo veislę. „Nemuno žirgynas“ turi daugiau kaip 700 ha žemės iš 1 000 ha, priklausančių visiems Lietuvos žirgynams. Taip pat – istoriškai vertingą Šilgalių dvarą.

Šiandien garsusis „Nemuno žirgynas“ – merdintis, o Šilgalių dvaras – beveik sugriuvęs. Žirgynas išlaiko vos 350 iš buvusių 500 žirgų, nebeturi geriausių savo eržilų veislei išsaugoti. Nebeišgali išlaikyti ir prieš keletą metų naujai įveistos sementalių veislės mėsinių galvijų. Visus 120 galvijų teko parduoti, nors jų auginimui ir veisimui buvo skirta papildomų lėšų.

Gaila, kad per 10 metų nei Pagėgių savivaldybei, nei privatininkams nepavyko perimti „Nemuno žirgynui“ priklausančio išskirtinės architektūros Šilgalių dvaro, kuris buvo nenaudojamas ir reikalavo rekonstrukcijos. Dabar jis jau visai sunykęs ir vargu, ar beturi kokios vertės. Be to, jau lieka labai mažai galimybių gauti ES paramą dvaro atstatymui.

Situacija „Nemuno žirgyne“ iš tiesų yra apgailėtina. Deja, ne tik jame. Visas Lietuvos žemės ūkis eina ne sėkmingiausiu keliu, ne pažangos keliu, o vieškeliu. Naivu būtų klausti, kas dėl to kaltas. Ko gero, neveltui šiandien jau kalbama apie Darbo partijos paskirtos žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės interpeliaciją.

Pažiūrėkime į ministrės nueitą kelią. Pieno sektorius yra tvarkomas nerezultatyviai. Ministerija nepalaikė mūsų frakcijos siūlymo žalio pieno pardavėjams mokėti ne mažiau kaip 90 proc. Europos Sąjungos vidutinės žaliavinio pieno kainos, o pieno produktams mažmeninėje prekyboje taikyti ne didesnį kaip 15 proc. antkainio vidurkį. Apskirtai neatsižvelgiama į smulkesnių ūkininkų poreikius ir jų išgyvenimo galimybes. Tuo metu ir toliau remiami bei labiau palaikomi stambieji ūkininkai.

Galbūt ir ne laikas būtent dabar, prieš pat rinkimus, imtis ministrės atstatydinimo, tačiau jei šis klausimas būtų buvęs keltas anksčiau, mes būtume rimtai svarstę ir diskutavę, ar iš tiesų ši ministrė gali toliau eiti pareigas. Vis dėlto Lietuvos kaip agrarinės valstybės žemės ūkio sektoriui reikia nepalyginamai daugiau dėmesio, kontrolės ir gerų sprendimų, siekiant jį skatinti ir plėsti, o ne žlugdyti.

Bet grįžkime prie „Nemuno žirgyno“ klausimo. Visų jo „negalavimo“ priežasčių vis dėlto reikėtų ieškoti kiek toliau ir giliau. Dar konservatorių vadovavimo laikais, kai tuo metu žemės ūkio ministro pareigas ėjo Kazys Starkevičius, buvo nuspręsta padaryti „meškos“ paslaugą visiems trims Lietuvoje veikiantiems žirgynams (Vilniaus, Sartų ir „Nemuno“) ir juos apjungti. Taip gimė nauja UAB „Lietuvos žirgynas“. Nors visi buvo priskirti vienai bendrovei, tačiau bent galėjo funkcionuoti kaip savarankiškos organizacijos, turinčios savo atskirus biudžetus ir veiksmų laisvę. Šiandien to visai nelikę. Sprendimai priimami direktoriaus, sėdinčio savo patogiame kabinete už 350 kilometrų nuo žirgyno. Ar toks vadovavimas gali būti efektyvus? Panašu, kad nei efektyvus, nei skaidrus, nei kompetentingas.

Šiandien jau turime netikusių sprendimų rezultatą - situacija UAB „Lietuvos žirgynas“ tragiška. Darbo partijos paskirtas šio žirgyno direktorius Žilvinas Tomas Badikonis dėl nekompetencijos nesugebėjo tinkamai įmonei vadovauti ir šių metų rugpjūčio 18 d. atsistatydino. Pakeitus vadovus, UAB „Lietuvos žirgynas“ gavo 1 mln. eurų didesnį finansavimą, tačiau šios lėšos buvo panaudotos ne žirgynams remti, o administraciniam aparatui plėsti. Tad vėl prašaunama pro šalį.

Tokie nesklandumai buvo ne pirmieji. Valstybės kontrolė 2014 m. liepą taip pat yra nustačiusi ŽŪM ir UAB „Lietuvos žirgynas“ pažeidimų. Valstybinio audito ataskaitoje nurodoma, jog ministerija neužtikrino, kad UAB „Lietuvos žirgynas“ į valstybės biudžetą laiku pervestų 699,6 tūkst. Lt dividendų. Dėl to UAB „Lietuvos žirgynas“ skendi skolose. Ministerija neužtikrino ir tinkamos valstybės biudžeto lėšų naudojimo kontrolės, nes UAB „Lietuvos žirgynas“ skirtas lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, netinkamoms išlaidoms.

Belieka apgailestauti, kad situacija ir „Nemuno žirgyne“ ne tik kad nesikeičia, bet vis blogėja. Nepadėjo nei mano paties pastangos atkreipti dėmesį į tokią padėtį, nei žemės ūkio ministrų ir ministrių apsilankymai žirgyne.

Užs. Nr. 2016/09/20-2


Foto galerija

Straipsnio komentarai

o taip net neatsimena kur randasi čiudnikai 2016-09-25
prieš rinkimus pasirodė prisiminė kad toks egzistuoja Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?