500 metų senumo miestui - 500 metrų ilgio istorijos metraštis

2016-10-14, Stasys BIELSKIS
Penktadienį iškilmingai atidaryta „Šilutės siena“.
Penktadienį iškilmingai atidaryta „Šilutės siena“.
Spalio 7-ąją Šilutės rajono savivaldybė ir AB „Šilutės baldai“ pakvietė gyventojus atvykti prie bendruomenės projekto „Šilutės siena“ pirmojo puslapio – vyko šio puikaus reginio atidarymas.

Renginio pradžioje Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus mokytoja Živilė Skirkevičienė, visiems svečiams keliaujant nuo vieno piešinio iki kito, pristatė reikšmingiausias miesto gyvenimo istorijos akimirkas. Kai kurios buvo perteiktos ir improvizuotomis scenomis.

Penktadienį įvyko bendruomenės projekto „Šilutės siena“ jau baigiamasis renginys.

Visi „Šilutės sienos“ sumanytojai ir svečiai buvo vaišinami karšta arbata, „kafija”, vafliniais blynais bei pyragėliais.

Buvo įteikta nemažai dovanų ir padėkos raštų projekto sumanytojams, kūrėjams, rėmėjams. Didžiausią dovaną gavo „Šilutės sienos“ projekto partneriai iš Šilutės meno mokyklos - baldininkų pagamintą spintelę mokinių darbo priemonėms. Tai pirmoji iš septyniolikos tokių būsimųjų dovanų.

„Šilutės siena“ - vienintelis toks Lietuvoje bendruomenės projektas, kuriuo siekta viešoje erdvėje įamžinti visą miesto ir krašto istoriją. Jis pradėtas įgyvendinti gegužės 28 dieną, minint 505-ąjį Šilutės gimtadienį. Projekto sumanytojai ir iniciatoriai – AB „Šilutės baldai“ ir ją valdančio koncerno SBA darbuotojai. Ant 500 metrų ilgio fabriką juosiančios tvoros šilutiškiai sumanė sukurti savo krašto metraštį.

„Baigiamieji „Šilutės sienos“ darbai buvo itin priklausomi nuo oro sąlygų. Netikėtai šlapias rugpjūtis sutrukdė startuoti anksčiau numatytu grafiku, tačiau tikėtasi palankaus rugsėjo ir planuota, kad projektas bus pristatytas visai bendruomenei rugsėjo paskutinę savaitę, Šilutei skaičiuojant 75-erių metų, kai jai suteiktas miesto vardas, jubiliejų“, - pasakojo AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė.

Miesto istorikai „Šilutės sienai“ atrinko svarbiausius miesto istorijos įvykius, žymiausias ir labiausiai Šilutės kraštui nusipelniusias čia gyvenusias asmenybes.

Iš 24 pasiūlytų išskirtinių istorinių įvykių daugiausia palaikymo sulaukė potvynis, Šilutės uostas bei garsieji Šilutės turgūs. Toliau sekė įvykis, kad 1944 metų rudenį Šilutėje liko tik 7 senieji gyventojai – dauguma prieš ateinant frontui pasitraukė. Palaikymo sulaukė ir „Šilutės baldų“ fabriko istorija – viena seniausių įmonių rajone ir didžiausias darbdavys.

Iš asmenybių, gyvenusių Šilutės krašte ir jį garsinusių, daugiausia balsų buvo skirta Hermanui Zudermanui. Po jo – H. Šojus, trečiasis – Vydūnas. Deramą vietą čia rado ir privilegiją steigti karčemą šile gavęs Georgas Talatas – tapęs Šilokarčemos gyvenvietės pradininku.

„Šilutės siena“ sudaryta iš 85 segmentų, kurių kiekvienas virto piešiniu ar jo dalimi, tad metraštyje savo vietą rado dauguma istorinių įvykių ir su Šilutės kraštu susijusių žmonių.

Iškilmingo „Šilutės sienos“ atidarymo metu „Šilutės baldų“ direktorė A. Dijokienė kalbėjo: „Man labai džiugu, kad šiandien kartu su jumis galiu pasidžiaugti, jog beveik metus trukęs mūsų bendruomenės projektas jau yra įgyvendintas. Turime vienintelį Lietuvoje 500 metų senumo miesto 500 metrų ilgio istorijos metraštį, padarytą ant sienos. Taip mes padėkojome savo kraštiečiams, kūrusiems unikalią šio krašto istoriją, taip mes siunčiame savo žinutę visiems vaikams ir anūkams, visoms būsimoms kartoms, kad šį kraštą reikia gerbti, juo didžiuotis ir puoselėti. Todėl tikimės, kad mūsų pradėtas darbas bus tęsiamas“.

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis irgi džiaugėsi: „Šis projektas yra pavyzdys, kaip galima konsoliduoti visas jėgas – privatų verslą, biudžetines įstaigas, savivaldą – bei padaryti tikrai didelį projektą ir laiko tėkme, ir turiniu. Šita siena pagražino visą miestą. Daug dar Šilutėje turime vietų, kur būtų galima panašiu pagrindu papuošti miestą“.

Renginio dalyvių puikios nuotaikos nesugadino nė visą tą valandą krapnojęs lietutis...


Straipsnio komentarai

visai nusivažiavo 2016-10-14
ar tik tiait tesugalvojot netepliot ar visai nebėra šilutėje geru menininku kad vaikai tegali tapyt Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?