NEIŠVENGIAMA: pieno produktai netrukus brangs

Nuogąstavimai, jog už pieną mokėsime brangiau, turi realaus pagrindo. Juk kai Rusija atsisakė lietuviško pieno, perdirbėjai mūsų šalies ūkininkams ėmė mažinti žaliavinio pieno kainą iki tokios beprotiškos ribos, kad jo gamyba tapo nuostolinga. Superkamo pieno kaina nukrito daugiau nei dvigubai, bet kažkodėl niekas nepastebėjo, kad tiek pat jis būtų atpigęs parduotuvėse...

Laišką „Šilokarčemai“ parašęs šilutiškis A. Šilinskas piktinasi dabartinėmis pieno kainomis parduotuvėse: „Palyginkime – Jungtinėje Karalystėje pienas 2 litrai x 2 parduotuvėje - tik 1,5 svaro sterlingų, tokio pat 2,5 proc. riebumo. Būna akcijų ir po 1 svarą sterlingų  už 4 litrus. Nesu matęs tokių kainų pas mus prekybos centruose. Esu emigravęs ir siunčiu kas mėnesį į namus po 500 eurų. Pinigai didesni nei minimumas, o tai reiškia, kad mano emigravimas žalos nepadarė. Namiškiai, pirkdami pieno ir kitokius maisto produktus, 250 eurų išleidžia Lenkijoje. Ar tokiu atveju geriau Lietuvos ekonomikai?“.

Pieno perdirbėjai tikisi susitarti su prekybininkais, kad kainos nedidėtų?..

Pienininkų asociacijos „Pieno centras” direktorius Egidijus Simonis įrodinėja, kad Lietuvos pieno perdirbėjai sieks išlaikyti stabilias pieno gaminių kainas.

Šiuo metu pasaulyje drastiškai didėja pieno produktų kainos. Pasak E. Simonio, jas didina gerokai išaugusi paklausa pieno gaminius importuojančiose šalyse, Europos Sąjungoje mažėjanti pieno gamyba ir dėl to pradėjęs brangti žaliavinis pienas.

Europos Komisijos duomenimis, per metus pabrango beveik visi pagrindiniai pieno gaminiai. Pavyzdžiui, sviesto kaina Europos Bendrijoje per metus išaugo 35 proc. Per tą patį laikotarpį išrūgų miltelių kaina pakilo 42 proc., nenugriebto pieno miltelių – 17 proc., lieso pieno miltelių – 11 proc., įvairių sūrių kainos vidutiniškai ūgtelėjo 15 proc.

„Vidaus rinkoje pieno produktų kainų stabilumui didelę įtaką daro Lietuvos bei užsienio gamintojų didelė konkurencija, - teigė „Pieno centro“ vadovas. - Perdirbėjai taip pat tikisi rasti bendrą kalbą su prekybininkais, kad šalies pirkėjai kuo mažiau pajustų produktų kainų pokyčius, atsivejančius mus iš pasaulio. Lietuvos pieno perdirbimo pramonė veikia globalioje rinkoje. Eksportuodama net 60 proc. visų šalyje pagamintų pieno produktų, Lietuvos pieno perdirbimo pramonė tiesiogiai priklauso nuo pasaulinių pieno žaliavos ir produktų kainų. Todėl tikėtina, kad Lietuvos pieno perdirbėjai gali daugiau koreguoti eksportui skirtų pieno produktų kainas. Pavyzdžiui, per metus, iki šių metų rugsėjo, sviesto gamintojų kaina Latvijoje išaugo 35 proc., Vokietijoje – 54 proc., Belgijoje – 45 proc., Olandijoje – 48 proc., Lenkijoje – 24 proc. O tuo pat metu Lietuvoje sviesto gamintojų kaina sumažėjo 5,6 proc. ir šiuo metu yra mažiausia visoje Europos Sąjungoje“.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų rugsėjo 5-11 dienomis Lietuvos perdirbėjams už kilogramą sviesto vidutiniškai mokėta 3,20 euro už kilogramą be PVM. Pavyzdžiui, Latvijos gamintojams ši kaina siekė 3,42 euro, Estijos – 3,52 euro, Lenkijos – 3,43 euro, Vokietijos – 4,35 euro už kilogramą sviesto be PVM.

Rugpjūtį vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje buvo 178,6 euro už toną. ES vidurkis buvo 257 eurai už toną. „Iš tikrųjų ši statistika neatspindi tikrosios situacijos – ES nėra tokių ūkių kaip pas mus, kur laikoma po kelias karves, ten vidutinis ūkis - su 60 galvijų banda, – kalbėjo E. Simonis. – Smulkiesiems tiekėjams dėl mažų kiekių, didesnių žaliavos surinkimo kaštų, prastesnės kokybės mokame mažiau nei stambiesiems“.

„Pieno centro“ duomenimis, Lietuvoje tik 5 proc. ūkių tiekia pieną dideliais kiekiais, bet jų dalis visoje rinkoje sudaro 70 proc.

G. Bertašius žada nedidelius kainų pokyčius vartotojams

Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius parduotuvėse žada nedidelius kainų pokyčius. Agentūrai BNS jis teigė, kad superkama pieno žaliava, palyginti su ankstesniais mėnesiais, pabrango 30–40 procentų.

Bet oficiali statistika liudija kitokius faktus. Žemės ūkio ministerijos duomenimis gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais Vilkyškių pieninė už toną pieno mokėjo vidutiniškai po 175,2, 162, 161,1, 169,9 euro. Jeigu palyginsime liepą-rugpjūtį, padidėjo tik 5,5 proc., o jeigu gegužę-rugpjūtį, sumažėjo 3,03 proc.

Panašūs ir „Žemaitijos pieno“ „branginamo“ pieno rodikliai. Liepos-rugpjūčio laikotarpiu superkamo pieno kaina padidėjo tik 4,66 proc. (mokėta po 180,2 ir 188,6 Eur/t), o nuo gegužės iki rugpjūčio ši vidutinė kaina net sumažėjo 4,12 proc. (nuo 196,7 iki 188,6 Eur/t).

Vilkyškių pieninės vadovas G. Bertašius „Šilokarčemai“ patikslino, kad tas 30-40 proc. pabrangimas yra palyginus rugsėjo ir spalio mėnesius, kurių statistiniai duomenys viešai dar nepaskelbti, bei vertinant atskiras pieno gamintojų grupes.

„Antradienį gavau raštišką Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos įspėjimą, kad pažeidžiau įstatymą, todėl dabar negaliu sakyti konkrečių skaičių - šneku tik tiek, jog kyla kainos, - teigė G. Bertašius. – Pagal įstatymą aš galiu sakyti, kad kyla, bet kiek procentų – negaliu... Gavus tokį grasinimą, dabar nesinori nė kalbėtis. Pieno supirkimo kainos iš tikrųjų žymiai kyla, ir tikrai – ne vienu ir ne dviem procentais“.

„Šilokarčemai“ pasidomėjus, kiek parduotuvėse gali brangti pieno produktai, G. Bertašius pasakė: „Brangs – ir viskas. Brangs, nes vienaip ar kitaip pagamintų pieno produktų savikainoje žaliava sudaro didžiąją dalį, tai yra apie 60-70 proc. Todėl neišvengiamai pieno produktai brangs, bet tai nebus tiek daug, kiek buvo kalbama apie sviestą – iki 40 proc. Tikrai tiek nebrangs, pabrangimas bus kelis kartus mažesnis. Tarp prekybininkų konkurencija visuomet yra labai didelė, todėl aš manau, kad jie negali užsikelti bet kokią norimą kainą. Jie yra ne vieni rinkoje, yra atėjęs „Lidl“,  yra ir vietiniai tinklai. Chaoso nebus. Gali jie pakoreguoti, bet tikrai nedaug. Mes suprantame, kad ir kitiems pieno perdirbėjams Europoje žaliava brangsta, ir jie negalės nereaguoti į brangimą, kadangi  taip pat turės kelti pieno produktų kainas. Iš esmės yra pieno produktų kainų kilimo tendencija, o pagrindas tas, kad brangsta žaliava“.

Kodėl neatpigo du kartus?

Dar įspūdingesnius skaičius pamatysime, pasidomėję kainomis prieš Rusijos embargą ir dabartinėmis. Statistika skelbia, kad 2014 metų vasario mėnesį vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje buvo 370 eurų, o š. m. rugpjūtį – 178,6 eurų už toną.

Tad kodėl parduotuvėse pieno produktai neatpigo du kartus?

„Pienas sudaro tik dalį mūsų produkcijos savikainos. Todėl ir lentynose produktai nebuvo atpigę tiek, kiek pastaraisiais metais buvo nukritusios supirkimo kainos. Dėl tos pačios priežasties ir galutinė produkcija prekyboje negali tiek pat pabrangti, nes juk darbo ar energetinės sąnaudos, galiausiai pakuotės iš esmės nepabrango“, – aiškino G. Bertašius. Tiesa, jis neslėpė, kad kai kurių produktų kainos gali keistis ir nebūtinai į pirkėjams palankią pusę. „Tačiau tie pokyčiai tikrai nebus didesni nei vienaženklis procentų skaičius“, – užtikrino Vilkyškių pieninės vadovas.

Pasak jo, didėjant lietuviškų pieno produktų kainoms, kartu kils ir lenkiškų bei latviškų produktų kainos. „Kai drastiškai krito pieno supirkimo kainos - tai produktų kainos taip staiga nekrito. Šiuo atveju, kai didėjo kainos eksporto rinkose, tai vidaus rinkoje produktų kainos drastiškai nekils. Latviai ir lenkai dirba taip pat, pas juos žaliavos kainos auga. Vienareikšmiškai visiems rinkos dalyviams žaidimo taisyklės tos pačios, todėl ir jų importas brangs“, - kalbėjo G. Bertašius.

Tad netrukus turėtume pamatyti, ką tokių žaidimų taisyklės „pasakys“ mūsų piniginei...