Kalėdų žaislų dirbtuvės veikia Saugose

Puošti eglutę šiuo laikotarpiu – graži tradicija, iš kur ji? Gerbti medį – senas paprotys. Medis mūsų protėviui buvo labai reikalingas: iš jo gaminosi darbo įrankius, po juo galima pasislėpti nuo lietaus, vėjo, dažno medžio vaisiai tinkami maistui. Medis dega. Ugnis reikalinga žmogui jo kasdienėje buityje. Amžinai žali medžiai žmogui kėlė dar didesnę nuostabą ir pagarbą. Todėl, pavyzdžiui, germanai nuo neatmenamų laikų garbino eglę. Ilgainiui amžinai žaliuojančius medžius imta laikyti gyvybingumo, vaisingumo simboliais, apsisaugojimo nuo blogųjų dvasių priemonėmis. Pasak etnologo Liberto Klimkos, dar carizmo laikais Lietuvos šviesuoliai šnairai žiūrėdavo į rusiškose mokyklose papuoštas eglutes ir nerimaudavo, kad šitaip bandoma į jas iš „daraktorinių“ mokyklų pervilioti lietuvių vaikus. Eglė buvo vienas iš tų medžių, kurį lietuvis laikė šventu ir kartais ji buvo siejama netgi su mitiniu gyvybės medžiu. Tą liudija ir pasaka apie eglę - žalčių karalienę. Mes ir dabar tebeturime vieną įdomią reliktinę tradiciją – eglišakėmis nubarstyti takelį į tuos namus, kur yra pašarvotas mirusysis.

Kai kurie tyrinėtojai mano, kad žaliomis šakelėmis prieš Naujuosius metus dar senovėje būstus puošdavę graikai ir romėnai. Manoma, kad dabartinės Kalėdų eglutės tėvynė – Vokietija. Čia 1611 m. pirmąkart ją papuošusi grafienė Brieg. Iš Vokietijos eglutės puošimo tradicija paplito Anglijoje, Prancūzijoje ir Šiaurės Italijoje. XVIII a. eglutė jau buvo žinoma visoje Europoje. Po Kalėdų eglute pradėtos dėti ir dovanėlės vaikams. Rusijoje kalėdinė eglutė XIX a. pirmojoje pusėje pasirodė miestuose, kuriuose gyveno vokiečiai. Į Lietuvą paprotys atėjo šio šimtmečio pradžioje. Pirmiausia, jis paplito dvaruose, mokyklose, bažnyčiose (bažnyčia aiškina, kad eglutė simbolizuoja Kristų, o jos amžinas žaliavimas – amžinojo gyvenimo viltį).

Susikūrus nepriklausomai Lietuvai, Švietimo ministerija išleido direktyvinį raštą, ragindama mokyklose puošti eglutes. Kai tai buvo pradėta daryti, eglutės atėjo ir į kaimą. Be to, atėjus krikščionybei, Saulės sugrįžimo šventė sutapatinta su kūdikėlio Jėzaus gimimu. Ir Naujieji metai tada buvo nukelti į žiemą. O kas žiemą žaliuoja? Pietų kraštuose gal dar ir rastume ką nors žalio, o mūsų vidutinėse platumose žaliuoja tik eglutė. Taip eglutės šakelė tapo Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų simboliu.