Seimo nario padėjėjas V. Dylertas savo teises žino. Įdomu – kaip vykdys pareigas?

Būti Seimo nario padėjėju – nėra juokai?

V. Dylertas šiuo metu yra Juknaičių 2-osios seniūnaitijos seniūnaitis, šiemet buvęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į LR Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Praėjusį antradienį V. Dylertas „Šilokarčemai“ sakė, jog, pirmiausia, jis turės nuvažiuoti į Seimą, ten pasidomėti, koks bus jo darbo vietos aprūpinimas. „Jeigu nieko neduos, tai ką aš ten veiksiu, - svarstė V. Dylertas. – Dar yra daug klausimų, kurie tebėra neaiškūs. Galiu dar ir nesutikti su siūlomu darbu. Anksčiau yra kalbėję, kad Seimo nario padėjėją viskuo turi aprūpinti Savivaldybė. Kodėl Savivaldybė? Ji savo tarnautojus aprūpina. O man, norės – duos, norės – neduos... Taip pat neaišku, ir kokio dydžio atlyginimą Seimas man mokės“.

Pasidomėjus, kokių daiktų ar įrangos reikia turėti darbo vietoje – kabinete, V. Dylertas teigė: „Kompiuterio ir visko, ko reikia normaliam darbui. Kas jais aprūpins, kaip aprūpins? Reikia ir rašymo priemonių, ir pagaliau įstatymus, kodeksus turėti. Nejaugi kiekvieną kartą atėjusiam žmogui reikės sakyti: „Prisėskite, palaukite“, o aš naršysiu po internetą ir ieškosiu tų įstatymų. Kas su tuo nesusidūręs, galvoja, kad čia viskas – juokai. Tai nėra juokai“.

V. Dylerto dirbti darbai visą laiką buvo susiję su kaimo žmonių gyvenimu. Jis Lietuvos veterinarijos akademijoje įgijo zooinžinieriaus profesiją. Grįžęs iš tarnybos armijoje, pradėjo dirbti zootechniku Saugų tarybiname ūkyje, paskui buvo paskirtas Juknaičių apylinkės vykdomojo komiteto pirmininku, vėliau ten pat – tarybinio ūkio direktoriaus pavaduotoju gamybai. Nuo 1982-ųjų iki 1992 metų pabaigos dirbo Pašyšių tarybinio ūkio direktoriumi. Po to buvo žemės ūkio specialistu tuometėje Šilutės rajono žemės ūkio valdyboje, vėliau dirbo šios valdybos Žemėtvarkos skyriuje. O nuo 2002-ųjų iki 2015 metų užėmė Juknaičių seniūno pareigas.

V. Dylertas su dabartiniu Seimo nariu A. S. Nausėda susipažino dirbdamas Juknaičių tarybinio ūkio direktoriaus pavaduotoju gamybai, o pats A. S. Nausėda tuo metu buvo to paties ūkio vyriausiasis inžinierius.

„Ir toliau su Alfredu būsime bendražygiai, - sakė V. Dylertas. – Dėl to jis ir prašė manęs, kad eičiau dirbti jo padėjėju, nes esu susijęs su kaimo reikalais. Kadangi Seime jis dirbs Kaimo reikalų komitete, teks atstovauti kaimui, norėjo, kad kažkas ir vietoje tam kaimui atstovautų“.

Pateikėme V. Dylertui ir tokį klausimą: „Kokias problemas pirmiausia reikėtų išgyvendinti iš kaimo?“.

„Kokias problemas? – susimąstė Seimo nario padėjėjas. – Pirmiausia naujasis parlamentas turi nebijoti pradėti realių reformų, ne kalbėti apie jas, o daryti reformas. Kiek metų kalbame, o nė vienos realios reformos taip ir nebuvo. Pati realiausia reforma tik ta, kurią dabar policija daro, o kitų tik pavadinimai buvo keičiami. Nuo 1990 metų pradėta įvyko tik žemės padalinimo reforma. Švietimo sistemoje sugalvojo mokinio krepšelį - tai yra skaičiavimo metodika, o ne reforma“.

Galbūt kaime normaliam gyvenimui trukdo girtuoklystė, tinginystė? „Pirmiausia, aišku, reikia sutramdyti girtavimą, stengtis, kad kaime atsirastų darbo vietų ir žmonės ten kažką galėtų veikti, o ne vien gyventi iš pašalpų ir nieko neturėti, - paaiškino V. Dylertas. – Kas sugalvojo mažinti pašalpą tokiems žmonėms, kurie turi bent 5 arų sklypelį daržovėms užsiauginti? Aiškinama, kad asmuo, užsiauginantis daržovių, gauna pajamų, todėl jam mažinama pašalpa. Nesąmonė – jie patys ir dėl savęs turi kažkiek dirbti, ir vaikams pavyzdžiu būti, o ne tik televizorių žiūrėti ir laukti, kada gaus pašalpą“.   

Seimo narys: „Pasirinkau kompetenciją“

Seimo narys A. S. Nausėda vakar „Šilokarčemai“ sakė, kad V. Dylertas buvo atvykęs į Seimą, bet apie jokias pastarajam rūpinčias darbo sąlygas su juo nekalbėjęs. Pasak A. S. Nausėdos, į Seimo nario padėjėjo pareigas V. Dylertas bus priimtas praėjus trims dienoms po prašymo pateikimo.

Pasidomėjome, pagal kokius kriterijus Seimo narys pasirinko savo padėjėją. „Pagal kompetenciją“, - atsakė A. S. Nausėda. O priminus dar prieš rinkimus pasakytus jo žodžius, kad Seimo nario padėjėju turėtų būti žmogus, turintis teisinį išsilavinimą, išgirdome atsakymą: „Turinčiajam teisinį išsilavinimą Seimo nario padėjėjo atlyginimas – apie 500 eurų į rankas – yra per mažas, todėl norinčiųjų neatsirado. Pasirinkau žmogų, kuris turi patirties savivaldoje, tuo labiau, kad yra dirbęs seniūnu ir išprusęs žemės ūkio reikaluose“.

A. S. Nausėda sakė, kad pačiame Seime nuo gruodžio 1-osios dirbs dar du jo padėjėjai – vietiniai, iš Vilniaus. Šiuo metu su jais tebevyksta derybos, bet tikimasi, kad jie bus priimti į šias pareigas.

O Seimo nario A. S. Nausėdos biuras bus įkurtas ten, kur praėjusią Seimo kadenciją veikė Artūro Skardžiaus priimamasis (Lietuvininkų g. 8, Šilutėje).