Dar kartą apie „kovotoją“ dėl Degučių akmens

R. Binderis piktinosi degutiškiu meistru Stasiu Šarkausku, kuris neva buvo pažadėjęs iškalti ant to akmens užrašą ir nugabenti jį į nurodytą vietą. Bet kol R. Binderis gyveno Amerikoje, tas akmuo nebuvo nuvežtas į jam skirtą vietą, o pastatytas pakelėje, atvažiuojant iš Žemaičių Naumiesčio, prieš Degučius, kaip gyvenvietės riboženklis. Ant jo buvo iškaltas Degučių kaimo herbas.

Anądien „Šilokarčemos“ redakcijoje apsilankė degutiškė Ingrida Šeperienė, kuri piktinosi R. Binderio sukurta istorija. „Mano seneliai bendravo su tais Martinkais, kurių atminimui R. Binderis sumanė pastatyti paminklinį akmenį, - pasakojo I. Šeperienė. – Mane labai užgavo tai – mūsų skulptorius S. Šarkauskas labai stengiasi dėl degutiškių, tie Martinkai yra palaidoti Degučiuose, jie buvo tikintys žmonės, aukodavo bažnyčiai, o dabar kažkoks R. Binderis triukšmą kelia... Kai nustojau Martinkų kapą tvarkyti, jis po truputį jau nyksta. R. Binderis nežinia kada jį yra tvarkęs? Perskaičiusi tą straipsnį supratau tik vieną dalyką – tas žmogus nori pinigų. Bet aš netikiu, kad S. Šarkauskas galėjo pasipelnyti, nes jis viską dirba iš iniciatyvos, puošia Degučius. O mes taip juodiname tokius žmones, kurie po truputį, gaišdami savo brangų laiką, padaro kažką gražaus“.

I. Šeperienė teigė, kad tas akmuo Martinkų gyventoje vietoje yra pastatytas – ji buvo nuvažiavusi ir jį matė. Ir retoriškai klausė: „Niekaip nesuprantu, kas jam ten nepatinka? Yra užrašas, akmuo nestovi kreivai, kaip R. Binderis pasakojo. Akmeniui trūksta tik pamato, bet ar gi jis būtinas? Martinkai tikrai karste vartytųsi, jei žinotų, ką jų žentas išdarinėja. Kai dar vaikas buvau, aš esu gavusi iš Martinkų cukrinių saldainių, jie buvo tikrai mieli ir nuoširdūs žmonės. Ir tu, parvažiavęs iš Amerikos, būk žmogumi. Aš suprantu, kad viską daro pinigai. Man tai plaukai pasišiaušė, kai perskaičiau tą straipsnį“.