Žemaičių Naumiestyje, „Besmegenių“ gatvėje, kvepėjo Kalėdomis

2016-12-29, Lijana JAGINTAVIČIENĖ
Kultūros puoselėtoja Adma Baltutienė džiaugiasi, kad būrys žmonių nuolat grįžta į mugę, kad kasmet atsiranda vis kažkas naujo.
Kultūros puoselėtoja Adma Baltutienė džiaugiasi, kad būrys žmonių nuolat grįžta į mugę, kad kasmet atsiranda vis kažkas naujo.
Prieš Kalėdas Žemaičių Naumiestyje kvepėjo skrudintais migdolais, saldžiais meduoliais. Čia šurmuliavo kalėdinė mugė su spindinčiomis dekoracijomis ir šilta atmosfera.

Aktyviai dalyvauja

Miestelio centre, „Besmegenių“ gatvėje į kalėdinę mugę susirinko gausus būrys žmonių – tų, kurie kažką parduoda, ir tų, kurie kažką nori įsigyti.

Pavyzdžiui, Onutė Kužmarskienė kasmet skuba į mugę su įvairiausiais savo rankdarbiais. Ne vienas stabtelėjo pažiūrėti, kokiais gražiais raštais savo mezginius išpuošė senolė. „Nuo mažens, nuo aštuonerių metų mezgu. Paskui šeimininkavau trisdešimt metų vestuvėse. Dabar senatvėje nebėra ką daryti - tai vėl mezgu. Anksčiau pirštines numegzdavau per dieną, o dabar taip greitai nebepavyksta, reikia kelių dienų“, - atviravo pašnekovė. Ji teigė, kad jos megztas pirštines, kojines ir kitus daiktus mugės dalyviai perka. Todėl jai pradeda ruoštis iš anksto.

Buvusi naumiestiškė, dabar gyvenanti Šilutėje Irena Paulikienė tikino, kad visuomet dalyvauja renginiuose, jei tik kas kviečia. Atskubėjo į kalėdinę mugę, nes čia sutinka žmonių, pabendrauja ir taip pagerina savo nuotaiką. „Pasižiūriu kitų darbus, pati parodau, ką turiu. Šiemet primezgiau skarų, riešinių, pripyniau kalėdinių vainikėlių. Mugei nesiruošiu ilgai, nes man viskas greitai eina“, - džiaugėsi moteris.

Kaip ir kasmet Žemaičių Naumiesčio „Gerumo namų“ atstovė Vita Kubaitienė   kvietė visus dalyvauti loterijoje. Už surinktas lėšas ketinama nustebinti daugiavaikių šeimų vaikus, senelius, vienišus žmones. Planuojama juos pasveikinti su Naujaisiais metais.

Kažką nuperka, kažko pasimoko

Savo rankomis pagamintas kalėdines atvirutes, prakartėles,  knygas kvietė įsigyti rašytoja Liucija Leciūtė-Lorenčienė. „Oi, gerai man sekasi. Kada kviečia, tada ir atvažiuoju. Ir šiemet, sakau, gal kas nors mano darbais susidomės. Smagu čia. Pasižmonėji. Išeini į gyvenimą dar“, - tikino L.Leciūtė-Lorenčienė.

Pagryniškė Dalia Sauspreškienė vėl visus žavėjo keptais spalvotais grybukais. Kol suruošė viską mugei, užtruko dvi savaites. „Viskas rankų darbo – ir susukti, ir aptepti, ir pagražinti. Viskas. Žmonės tikrai perka. Ir aš pati kažką nusiperku, kažko pasimokau“, - atviravo moteris.

Draugės Danutė Bielskienė, Zina Micevičienė savo prekes susidėjo ant vieno stalelio. Viena kvietė riešinių stiliaus pirštines pasimatuoti, kita - paskanauti obuolių sūrio. Danutė pirmą kartą atėjo į mugę ir džiaugėsi, kad visai įdomu  su žmonėmis pabendrauti. „Pirštinių turiu primezgusi apie šešiasdešimt porų. Tą darau vakarais. Pati išmokau. Pradžioje mezgiau riešines. Paskui tai atsibodo. Jų raštai puošia dabar pirštines“, - kalbėjo D. Bielskinė.

Arbata įgauna magiškų galių

Laučių kaimo gyventoja Danutė Sidaravičienė jaučia malonumą darydama įvairius saldumynus – įvairiaspalvius sausainius, meduolius ir t. t., o mugėje nori jais pasidalinti su kitais. Tai jai daryti padeda dukra Gintarė.

Naumiestiškė Vitalija Dulkienė net nebeatsimena, kiek kartų dalyvauja Žemaičių Naumiesčio kalėdinėje mugėje. Ji taip pat kvietė įsigyti įvairius rankdarbius – mezginius, kalėdinius vainikėlius. Moteris mugei ruošiasi net keletą mėnesių. „Kviečia - tai ir einam. Šilutė nekviečia - tai ir nevažiuojam. Nėra čia jau tos naudos, bet smagu pasižmonėti“, - atviravo „auksarankė“.

Loreta Eriksonienė visus stebino gražiai įpakuotomis žąsimis. Jų svoris buvo po 4,5 - 5,5 kg. Turėjo ji ir pačios išsiuvinėtų atviručių, pagalvėlių, paveikslėlių, megztų rankinių. Sakė, specialiai mugei nesiruošianti, viskas susikaupia savaime, nes tai, ką ji daro, daro nuolat. „Mugė – tokia prieškalėdinė šventė. Pakylėjimas. Žmones gera nudžiuginti. Dalyvavimas mugėje tapo tradicija. Jos jau lauki iš anksto“, - tikino pašnekovė.

Valentina ir Virginijus Baužai iš Rusnės šiemet retai važiuoja prekiauti į muges savo rankomis rinktomis žolelių arbatomis. „Vaikai užaugo ir nebeturime pagalbininkų. Žemaičių Naumiestyje smagu. Šiandien vieni pasakė, jog net akys sušvito, kad mes pasirodėme“- džiaugėsi žolininkė. Jai malonu, kad žmonėms reikalingas jų darbas. Pora tvirtina, kad jei vyras moteriai nuperka arbatos, tuomet jos poveikis yra geresnis, nuo jos greičiau pasveikstama. „Pažiūrėkite, moteris visada daro arbatas vaikams. Net ir vyrams jas daro. Tokia arbata įgauna galių. Nuo jos greičiau pasveikstama. Jei vyras perka arbatą, visuomet patariame ją ir užplikyti mylimai moteriai, nes tada poveikis būna visiškai kitas. Arbata įgauna magijos“, - patarimais dalijosi V. Baužienė.

Mugėje netilo šurmulys. Čia sukiojosi ir jos pagrindinė organizatorė Adma Baltutienė, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė. Jai mielai talkino organizacinius darbus atlikęs kolektyvas. Kultūros puoselėtoja džiaugėsi, kad būrys žmonių nuolat grįžta į mugę, kad kasmet atsiranda vis kažkas naujo. Tai itin įkvepia organizuoti jas kasmet.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?