Dėl kadetų mokyklos ietis surėmė Šilutė ir Klaipėda?

Šilutiškiai deda viltis

Klaipėda pasiryžusi dalintis su valstybe finansine sukarintos mokyklos išlaikymo našta, o Rusnėje kadetus ugdyti norintys šilutiškiai pageidauja visiško finansavimo iš ministerijų.
Pirma ir kol kas vienintelė Jūrų kadetų mokykla nuo 2006-ųjų iki 2014 metų veikė Juodkrantėje. Pagrindinė šios įstaigos fiasko priežastis – niekas nesugebėjo pastatyti moksleivių bendrabučio.

Panaikinus Liudviko Rėzos vardu pavadintą sukarintą mokyklą Kuršių nerijoje, imta svarstyti, kad tokia mokykla galėtų būti įsteigta Rusnės saloje. Nors Šilutės rajono politikai ne vienus metus mynė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) slenkstį ir dėstė savo argumentus, tačiau procedūros nejudėjo iš mirties taško.

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad dabar, po Seimo rinkimų pasikeitus valdžiai, vėl dedamos viltys. Neseniai Šilutės rajono savivaldybė paskelbė viešą apklausą, kad išsiaiškintų Jūrų kadetų mokyklos steigimo Rusnėje poreikį. Teiraujamasi, ar tėvai sutiktų mokėti už vaikų maitinimą, uniformą ir kita. „Mūsų ambicijos labai realios, tik trūksta politinės valios Vilniuje. Rusnės sala – labai tinkama vieta sukarintai mokyklai. Rajone turime 5 uostus, išvystytą laivybą, savivaldybė pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Karinėmis jūrų pajėgomis, Klaipėdos universiteto Jūrų technologijų ir gamtos mokslų fakultetu, todėl dėl instruktorių problemų nekiltų. Numatytos ir 7 tūkst. kvadratinių metrų patalpos: mokykla galėtų veikti iškėlus iš esamų patalpų Rusnės specialiąja mokyklą“, – pasakojo  meras. Jis atrėmė skeptikų vertinimus, esą vaikams būti santykinai izoliuotoje saloje gali būti psichologiškai sudėtinga. „Priešingai, tam ir yra sukarinta mokykla. Lenkijoje yra dvi jūrų kadetų mokyklos miškuose. Kitas dalykas, kad Rusnėje tokia įstaiga padėtų ir savotiškai propagandai, nes ji veiktų šalia sienos su Rusija. Joje mokytųsi apie 160 kadetų“, – teigė V. Laurinaitis. Mero nuomone,  Rusnėje kadetų mokykla turėtų būti valstybinė ir ją išlaikyti turėtų ŠMM ir Krašto apsaugos ministerija. Savivaldybė įsipareigotų rasti patalpas ir pedagogus.

Klaipėda pasiryžusi dėti visas pastangas

Būtent finansiniai įsipareigojimai gali lemti Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimą jūrų kadetų kalvę įkurti ne Rusnėje, o Klaipėdoje. Tai pripažino ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas.

„Šilutė nori, kad tokios įstaigos steigėja būtų ŠMM, o ne rajono savivaldybė. Štai čia mūsų požiūriai išsiskiria. Reikia suvokti, kad įsteigti kadetų mokyklą – viena, bet ją išlaikyti su visu personalu – kas kita. Susiduriame su prioritetų valstybėje klausimu. Ar Jūrų kadetų mokyklai verta skirti milijonus eurų iš biudžeto? Juk reikėtų didžiulių investicijų ir į infrastruktūrą, ir į tokios specializuotos įstaigos išlaikymą. Jis dukart brangesnis“, – teigė ministerijos atstovas. Jis tikino, kad klausimų kelia ir geografinė padėtis, nes Rusnės salą nėra patogu pasiekti, todėl kyla abejonių, ar šioje vietovėje įkurta Jūrų kadetų mokykla sutrauktų pakankamai auklėtinių. „Manau, kad pirmiausia reikės vėl sėsti prie derybų stalo tiek su Šilutės rajono, tiek su Klaipėdos miesto politikais, valdininkais ir dėlioti pliusus bei minusus. Mano manymu, daugiau realių galimybių, įvertinus pragmatinius niuansus, Jūrų kadetų mokyklą įsteigti ir ją išlaikyti turi uostamiestis. Pagrindinis niuansas – kaip bus dalijamasi finansine našta“,– dėstė  A. Aldakauskas.

Uostamiestis pasiryžęs dėti visas pastangas, kad Jūrų kadetų mokykla veiktų, būtent, Klaipėdoje. Jie siūlo, kad steigėjai galėtų būti ir ŠMM, ir Klaipėdos savivaldybė. Jei ja taps tik savivaldybė, kadetų mokyklą galės lankyti vien Klaipėdos vaikai, o tikslas – pritraukti moksleivių iš visos Lietuvos.