Kai sprogsta muilo burbulai

Paskutinis rezonansinis įvykis Lietuvoje, prilygstantis bombos sprogimui – vyras mirtinai sumušė sugyventinės sūnų. Daužė berniuką ir anksčiau, bet paskutinis kartas buvo lemiamas. Nuvilnijo skausmo ir pasipiktinimo banga: deginamos žvakutės ir keliamas klausimas – kodėl taip atsitiko ir kas, be tikrojo žudiko, dar kaltas, kad taip nutiko? Bedame pirštu į Seimą -  tai jis, laiku nepriėmė įstatymų su visomis baudžiamosiomis, prevencinėmis ir kardomosiomis priemonėmis, nors projektai, pateikti net prieš dešimtmetį, „trūnija“ stalčiuose. Bomba sprogo – Seimas susirinks į neeilinę sesiją, priims griežtus įstatymus, ir viskas pasikeis į gerąją pusę. Jūs tuo tikit? Abejoju, na nebent ateityje. O dabar apklausos parodė, kad net 80 proc. tautiečių yra gavę pylos nuo tėvų arba patys „beržine“ koše“ yra baudę ir tokiu būdu auklėję savo vaikus. Juk taip buvo visada – jei prasižengei ar nusikaltai, privalai atsakyti. Tik pagal kokius kriterijus nustatyti bausmės būdą ar dydį? Auklėti diržu, antausiu, pastatymu į kampą, draudimu naudotis kompiuteriu ir pan?. Kokios alternatyvinės priemonės bus pasiūlytos? Aišku viena, kad apie jokį fizinį, seksualinį, psichologinį smurtą negali būti nė kalbos. Gal tuomet pokalbiu, patarimu, įtikinėjimu, asmeniniu pavyzdžiu? Bet tada užduokime klausimą patys sau – ar sugebėsime tai padaryti, juk ne visi esame psichologai ir net kasdieniniame gyvenime nesurandame laiko su savo vaiku pasikalbėti. Arba įsivaizduoju situaciją, kaip tėvas su alaus „bambaliu“, pasisodinęs už stalo  mažametį sūnų moko dorai gyventi. Parašiau mažametį, kadangi vyresnėlis jau tokiu būdu „išauklėtas“.

Be abejonės, jei nėra savikontrolės, kontrolė būtina! Juk negalėjo toks banditas iš viso būti prileidžiamas prie vaiko, nes už smurtą buvo ne kartą teistas, gal tuomet būtume išvengę tokios tradedijos. Tačiau burbulas turėjo sprogti – juk po šio įvykio į viešumą vienas po kito ėmė lįsti nauji smurto prieš vaikus  atvejai.

Kitas burbulas sprogo jau pačiame Seime, į kurį tauta po rinkimų dėjo dideles viltis, ypač su valdančiosios daugumos valstiečių ir žaliųjų sąjungos naująja politika. O ji ėmė ir sprogo. Tiksliau ją susprogdino moteris, dabar jau buvusi Seimo narė Greta Kildišienė, galimai savo moterišku žavesiu užkerėjusia patį Ramūną Karbauskį, kuris atsitempė ją į Seimą, pasisodino, anot poterių, savo dešinėje, apipylė kailiniais ir džipais. Ir visi dvi savaites pamiršom, kad mūsų Lietuvėlėj yra kur kas svarbesnių reikalų. Bet kur tau – čia daug įdomiau, čia jau prasidėjo tikras serialas „Greta Barbara“, kurio tęsinys dar bus, kadangi aiškiaregės su Taro kortų pagalba pamatė, jog R. Karbauskis yra užkerėtas, o Gretutė gali į viešumą išmesti vis naujas jų santykių detales. Taigi, laukite tęsinio... O aš norėčiau priminti senolių išmintį: „Įsileisk kiaulę į bažnyčią – tai ir ant altoriaus prišiks“.

Burbulai būna įvairaus dydžio. Didesni sprogdami sukelia didesnius atgarsius, mažesni – mažesnius. Šilutėje vis pučiasi burbulas dėl ligoninės ir pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) sujungimo. Politikai nesutaria – jugti jas krūvon ar palikti kaip dabar? Atrodytų, nieko sudėtingo kaip ir nėra. Susėskit  visi suinteresuotieji prie apvalaus stalo, pasiūlykit savo variantus, sudėliokit pliusus ir minusus, primkit kad ir kompromisinį sprendimą, juk Šilutėje, o ne kokiam didmiestyje gyvename. Nors ir ten jau Kaunas Vilniui ištiesė draugystės ranką, pasveikindamas sostinę su gimtadieniu. Bet mums to padaryti kol kas neišeina. Kartais net juokingai atrodo, kad rajono meras ir jam oponuojanti tarybos narė savo tiesas įrodinėja  per spaudą, lyg skirtinguose miestuose ar šalyse gyventų. Donaldas Trumpas ir tas su Vladimiru Putinu telefonu susitarė, kur susitikę „vodkės“ išgers, užkąsdami makdonaldišku mėsainiu. Kokius purslus paskleis sprogęs burbulas pamatysime, dabar vyksta teisminiai procesai. O kam jų iš viso reikia? Juk visi esam kaip viena šeima, visi norim, kad būtų geriau, kad jus į valdžią išrinkome ne tam, kad vieni kitiems akis draskytumėt, o darbuotumėtės ranka rankon, nepriklausomai nuo to, ar tu konservuotas, ar žalias, ar tvarkingas ir teisingas...

Burbuliuokim toliau. Jau gerą pusmetį iš spaudos puslapių neišnyksta šuns Ramzio, kurį Pagėgių miške nušovė medžiotojas, vardas. Gaila, geras buvo tarnybinis šuo, tikras kontrabandininkų siaubas. Keistai atrodo tik toks padidintas dėmesys. Iš kito Lietuvos galo paskambinęs draugas klausė: „ Kokie pas jus ypatingi šunys gyvena, kad laidojami kaip valstybei nusipelnę žmonės?“ Bandžiau paaiškinti, jog ne visi, juk kitur net paminklai jiems statomi. Ramzis irgi nusipelnė garbingesnės ceremonijos nei užkasimo po medžiu. Man užkliuvo kitas dalykas. Rašant apie minėtą įvykį, tarnybinis šuo buvo pavadintas pareigūnu Ramziu. Tai tuomet prie būdos pririštas šunelis turėtų būti pavadintas apsaugininku Sargiu? Girdėjau, kad rišti šunų irgi nebegalėsime, nes tokiu būdu pažeidinėjame jų teises. Urna su Ramzio pelenais laikoma Pagėgių rinktinės muziejuje, o va, urnas su žmonių palaikais laikyti patalpose draudžia Vatikano išleistas įsakas.

Kaip gali sprogęs burbuliukas  paveikti žmogaus gyvenimą, parodė vienas nelemtas įvykis, atsitikęs su gamtosaugos pareigūnu. Likimo ironija, kad jis atsidūrė ne tuo laiku ir ne toje vietoje. Saudoje ir televizijoje pasirodė pranešimai, kad pareigūnas rastas neblaivus darbo vietoje. Kitaip sakant, kažkas paskundė ir skundė visiems, ir labai greitai. Gerai, kad nors gaisrinės neiškvietė. Pražanga lyg ir akivaizdi, na pripūtė žmogus tas kelias promiles, nespėjęs užpildyti popieriaus, kad ta diena jam yra laisva. Ir ne už vairo sėdėjo, ir jokio nusikaltimo nepadarė, apart... Kartais mes pamirštam vieną gyvenimišką taisyklę, kad pirmiausia visi esame žmonės, o tik paskui - dirbantys vienus ar kitus darbus. Juk niekas nebūtų net dėmesio atkreipęs, jei panašioje situacijoje atsidurtų statybininkas ar kiemsargis. Sakysite – profesija profesijai nelygi. Bet netikiu ir tuo, kad, tapęs pareigūnu, žmogus taptų blaivininku. Žinau ir jūsų kontrargumentą: „Žinok su kuo, kada ir kiek, o jei nemoki gert, visai negerk“. O šis burbuliukas galėjo ir nesprogti, bet mūsų lietuviškas būdas sako ką kita: „kaimyno tvartas dega – kaip gera širdy“.