Paaiškėjo, kada popierinius receptus pakeis elektroniniai

E. receptus išrašys visos gydymo įstaigos

Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, jog 2018 m. visose šalies gydymo įstaigose bus galima sėkmingai ir sklandžiai išrašyti e. receptus. Anot E. sveikatos koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Telyčėnienės, sąlygos išrašyti e.receptus sukurtos visoms Lietuvos gydymo įstaigoms.

DELFI primena, kad elektroninės paslaugos Lietuvoje kuriamos panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

„Jau dabar yra sukurtos sąlygos visoms įstaigoms išrašyti e.receptus. Visos sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę ir galimybę naudoti sukurtus e.sveikatos sprendimus. Sveikatos apsaugos ministerija yra sudariusi visas sąlygas kiekvienai sveikatos priežiūros įstaigai pasirašyti duomenų mainų sutartį su VĮ Registrų centru. Sveikatos priežiūros įstaigos, pasirašiusios gali naudotis ESPBI IS duomenų mainų posisteme arba portalu www.esveikata.lt nemokamai“, – aiškina V. Telyčėnienė.
Tačiau specialistė pabrėžia, kad visuotinis e.recepto išrašymas yra siekiamybė: manoma, jog 3-5 proc. išimtinų atvejų, kai bus išrašomas popierinis receptas, liks.

Visa informacija pasiekiama internetu

Vieningos nuomonės dėl e. receptų būtinybės skirtingos, o kai kurie gydytojai, dar nesusipažinę su šia naujove, mano, jog išrašyti e. receptą sunku. V. Telyčėnienė pasakoja, kad gydytojai e. receptus išrašo naudojantis sveikatos priežiūros įstaigos vidine informacine sistema arba portalu www.esveikata.lt. Sveikatos priežiūros įstaigos, kurios dalyvavo e. sveikatos sistemos plėtros projektuose, sveikatos priežiūros specialistams vykdė mokymus, kaip naudotis lokalia sveikatos priežiūros įstaigų sistema, taip pat ir išrašyti e. receptus.

Norintiems prisiminti, kaip išrašyti e. receptą arba pasimokyti, kaip tai daryti, specialistė rekomenduoja pažiūrėti ESPBI IS naudojimo mokomuosius naudojimo vaizdo įrašus www.esveikata.lt portale ir Youtube kanale, paieškos laukelyje įvedus „Sveikatos apsaugos ministerija“ arba adresu https://goo.gl/YOoEdE. Pacientams kiek paprasčiau: jiems nereikia nieko studijuoti ir mokytis. Pakaks tik ateiti į vaistinę, parodyti asmens dokumentą ir vaistininkas sistemoje ras gydytojo išrašytą receptą.

Be to, tie gyventojai, kurie turi priemones prisijungti prie e. sveikatos portalo, jame gali susipažinti su savo sveikatos istorija, rasti informaciją apie skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose gydytojų išrašytus elektroninius receptus ir pagal juos vaistinėse išduotus vaistus, jų vartojimą. „Pacientai neprivalo turėti specialių priemonių, o pacientams nereikia su savimi turėti popierinių receptų ar kompensuojamųjų vaistų paso einant pas gydytoją, o paskui į vaistinę, tereikia turėti tik asmens dokumentą“, – tvirtina V. Telyčėnienė.

E. receptų skaičius auga

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iš beveik 600 gydymo įstaigų, prie e.sveikatos sistemos yra prisijungę 180 sveikatos priežiūros įstaigų. Tiesa, aktyviausiai e.receptus išrašo Vilniaus ir Kauno gydymo įstaigos.
„2017 m. sausio 24 d. duomenimis, į centrinę e.sveikatos sistemą jau yra pateikta daugiau kaip 600 tūkst. elektroninių medicininių dokumentų, išrašyta daugiau kaip 220 tūkstančių elektroninių receptų, užregistruota virš 3 mln. apsilankymų“, – skaičius vardija E.sveikatos koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Be e.recepto – ne viena papildoma funkcija

V. Telyčėnienė akcentuoja, kad elektroninis receptas yra Lietuvos E.sveikatos sistemos dalis. „E.recepto išrašymas yra greitesnis, patogesnis lyginant su popieriniu receptu. Gydytojams nebereikia vartyti popierinių žinynų ar katalogų išrašant receptus, sistemoje galima atlikti vaisto paiešką tiek pagal vaistinės medžiagos bendrinį pavadinimą, tiek pagal konkretų vaisto pavadinimą. Dauguma e.recepto laukų užsipildo automatiškai, gydytojui tereikia parinkti diagnozę, parinkti vaistą ir nurodyti kaip vartoti. Įgudusiam vartotojui e.recepto išrašymas užima nuo pusės iki pusantros minutės. Taip pat palengvintas pakartotinis vaisto ir medicinos pagalbos priemonės skyrimas ankstesnio skyrimo pagrindu“, – tvirtina specialistė.

Pašnekovė tęsia, kad prisijungę prie sistemos gydytojai mato, ar pacientas įsigijo vaistus ir medicinos pagalbos priemones pagal jam išrašytus e.receptus, taip pat mato informaciją apie kitų gydytojų pacientui išrašytus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kas padeda išvengti tų pačių ar panašių vaistų skyrimo, sudaro galimybę racionaliau skirti vaistus. Centrinėje e.sveikatos sistemoje renkama ir saugoma informacija apie skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose gydytojų išrašytus e.receptus ir pagal juos vaistinėse išduotus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, jų vartojimą ar naudojimą.

Naudojimas priklauso nuo gydymo įstaigų vadovų

Sveikatos apsaugos ministerija mano, kad e.sveikatos naudojimas didele dalimi priklauso nuo pačių sveikatos priežiūros įstaigų patirties dirbant su elektroninėmis sistemomis, įstaigų, kurios naudoja savo vidines sistemas, komunikacijos su informacinių sistemų diegėjais, vykdytų apmokymų naudotis lokalia sveikatos priežiūros įstaigų sistema, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų motyvacijos, požiūrio į veiklos kokybę ir procesų skaidrumą, gebėjimo įgyvendinti ir valdyti veiklos pokyčius, efektyviai organizuoti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbą su naujomis technologijomis.

Nors yra gyventojų, kurie e. receptus vertina skeptiškai, tačiau, kaip teigia E.sveikatos koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vyriausioji specialistė V. Telyčėnienė, E.sveikatos sistema orientuota į efektyvesnį, saugesnį ir kokybiškesnį sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, todėl belieka tikėtis, kad permainos atneš didesnį patogumą ir efektyvumą.