Ministro siūlomos reformos nepriimtinos miškininkams

Miškininkų argumentai

Aptarti siūlomos reformos ir galimų pasekmių į Šilutės miškų urėdiją susirinko administracijos, techninio padalinio darbuotojai, rajono girininkai, verslo atstovai, Seimo nariai Alfredas Stasys Nausėda, Kęstutis Mažeika ir rajono meras Vytautas Laurinaitis. Susitikimo pradžioje urėdas Vaidas Bendaravičius supažindino su, anot jo, nepavykusia reforma Latvijoje ir pateikė trumpą Šilutės miškų urėdijos veiklos analizę. Kalbėjusieji pirmiausia išsakė problemas, kurios ir dabar trukdo normaliam ir efektyvesniam darbui – tai didžiulis popierizmas ir perdėta kontrolė. Ar normalu, kai kas mėnesį sulaukiama tikrintojų, prieš tai jiems paruošiant įvairios apimties ataskaitas, skaičiavimus. Per tuos popierius net nebėra laiko į mišką nuvažiuoti. Reikia sutvarkyti įstatyminę bazę, o pačios urėdijos pasiūlys, kaip būtų galima kažką neskausmingai reformuoti. Priekaištai dėl neskaidrios prekybos mediena taip pat nepagrįsti, kadangi pardavimo aukcionai vyksta per elektroninę sistemą( AMEPS), kuri pilnai eliminuoja sukčiavimo atvejus. Buvo paminėta, kad urėdija sumoka apie 50 proc. mokesčių ir iš likusios dalies būtų pajėgi padidinti atlyginimus darbuotojams, bet to daryti neleidžia steigėjas. Visi buvo vieningi ir tuo klausimu, kad vienos įmonės kūrimas bus naudingas tik stambiesiems verslo „rykliams“, o smulkiųjų laukia bankrotas.

Rajono meras ir Seimo narys A. S. Nausėda buvo miškininkų pusėje

V. Laurinaitis sakė, kad šiuo metu mažiausia problema yra, būtent, urėdijos. Jie patys uždirba pinigus ir gali kelti atlyginimus. Problema yra regioninė politika, kurios faktiškai nėra, todėl žmonės ir išvažiuoja iš Lietuvos. „Centralizacija niekada nedavė laukiamo efekto. Kaip pavyzdį galiu pasakyti – kas buvo, kai pašalpos buvo mokamos centralizuotai ir kai jų mokėjimą perleido seniūnijoms? Viskas susitvarkė, jie net ėmė niurzgėti, kad per daug sutaupom. Mes galėtume ir medienos granules pirkti pigiau iš „Šilalės medienos“, bet turime pirkti per biržą ir mokėti brangiau,- kalbėjo meras. Jo nuomone, ta didžiulė valdininkų armija bus toliau  didinama, nors ir dabar viena institucija dubliuoja kitą. „Aš jau ne vienerius metus dirbu meru, bet iki šiol nesuprantu, kuo skiriasi šios dvi įstaigos – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas?“- retoriškai klausė V.Laurinaitis ir baigdamas pabrėžė, kad rajonų merai nepalaiko šios reformos idėjos, nes tai būtų nusisukimas nuo regionų, jų vystymosi perspektyvos žlugdymas.

Seimo narys A. S. Nausėda buvo dar kategoriškesnis: „Be ekonominių, yra dar socialiniai, moraliniai dalykai. Galvokim apie žmones – tai ką, jie neverti pasitikėjimo? Aš nesuprantu – jeigu Lietuvos valstybiniai miškai pripažinti geriausiai tvarkomais pasaulyje, tai ko dar reikia, kam iš naujo išradinėti dviratį? Būkim atsakingesni. Nereikia tų perteklinių patikrinimų ir ataskaitų. O gal taip daroma specialiai, kad pavargtumėt, nuleistumėt rankas, kad spjautumėt į viską ir susitaikytumėt? Pagal projektą numatoma palikti 25 urėdijas, bet jos nebus savarankiškos, net popieriaus be centro žinios negalės nusipirkti. Tai kur mes einam? Buvo ir sovietmečiu toks demokratinis centralizmas. Apie tai vienam anekdote Brežnevas padovanojo Griškevičiui „Volgą“ be vairo sakydamas, gazą spausk tu, o vairą laikysiu aš“. Anot jo, kai pirmą kartą buvo aptarinėjamas projektas, ministras buvo gana tiesmukiškas, bet per antrąjį susitikimą  buvo lankstesnis, jau atsirado ir tos 25 urėdijos, gal per trečiąjį bus dar labiau įsiklausyta į miškininkų pageidavimus.

Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika bandė aiškinti reformos privalumus, kad jai pritaria Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tokiu keliu eina ir ES šalys, tačiau kontrargumentai šio susitikimo metu buvo konkretesni ir svaresni. Vieno miškininko žodžiais: „pilkieji kardinolai nusprendė nugriauti esamą piramidę ir pastatyti naują, bet nuo viršaus. Pasakykit, kur jūs matėt, kad namas būtų pradėtas statyti nuo stogo?“. Kalbama, kad svarstymui yra pateiktas ir alternatyvus projektas, kuris palankesnis miškininkams. Galutinį žodį tars Seimas.