Daugiabučių namų renovacija – pliusai ir minusai

2017-03-18, Kęstutis JOČYS

Dabartiniu metu Šilutėje renovuota 17 daugiabučių namų,  du jau baigiami atnaujinti. Eilėje dar 9, turintys kvotas renovacijai, o 16 jų  laukia iš Valstybinės būsto energijos taupymo agentūros (BETA). Palyginimui – kaimyniniame Tauragės rajone renovuotų namų šiuo metu – 42.

Gyventojų susidomėjimas didėja

Rinkodaros tyrimo bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su BETA gruodžio mėn. atlikta apklausa parodė, kad 51 proc. gyventojų išreiškė teigiamą nuostatą dėl dalyvavimo daugiabučių namų atnaujinimo procese, 25 proc. neturi nuomonės ir tik 24 proc. savo daugiabučių renovuoti neplanuoja. „Tai, kad daugiau nei 50 proc. norėtų atnaujinti savo daugiabutį, yra akivaizdus patvirtinimas, jog judame teisinga kryptimi“, - teigia BETA direktorius Valius Serbenta. – O 2011m. prasidedančiu renovacijos proveržiu tikėjo tik 5,4 proc. didžiųjų miestų gyventojų, o skeptiškai nusiteikusių buvo net 93,4 proc.

O dėl ko kyla abejonės?

Renovacija dar netapo masiniu reiškiniu, nes iš visoje šalyje esančių 30 tūkst. daugiabučių, atnaujinti tik 1566. Gyventojams abejones pirmiausia kelia tai, kad už renovaciją bankui teks mokėti nemažus pinigus, o investicijos gali sugrįžti tik po 40 metų. Tačiau kaip sakė agentūros direktorius, atsipirkimo laikui įtakos turi ir šilumos kaina. Jei 2012 m.vidutinė vienos megavatvalandės kaina buvo daugiau kaip 70, tai dabar daugiau kaip 40 eurų. Skirtumas akivaizdus. Tai ir prailgina atsiperkamumo laiką. Mažiausios kainos už šildymą metu jis sumažėja net iki 14 metų. Kalbant apie išmokas bankui, reikia pabrėžti, kad šia programa siekiama didinti energinį efektyvumą ir užtikrinti, kad ,atnaujinus daugiabutį namą, kasmetinės būsto šildymo ir investicijų grąžos išlaidos, kartu sudėjus, neviršytų būsto šildymo išlaidų iki namo atnaujinimo. Suprantamai ir aiškiai šią situaciją pakomentavo Šilutės rajono savivaldybės viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Bistrickas. „Sulankstykime popieriaus lapą į tris dalis. Pirmąjį trečdalį sudaro dabartiniai mokesčiai už šilumą pvz. 50 eurų per mėnesį, paskaičiavus trijų mėn. vidurkį. Po renovacijos reikės mokėti tuos pačius 50 eurų, tik iš jų 30 mokėsite už šilumą, o 20 eurų -  bankui. Tai antroji lapo dalis. O trečiąją dalį sudarys 3 proc. papildomoms išlaidoms – infliacijai, šilumos kainų svyravimams ir pan.“ Štai ir visa buhalterija.

Darbų kokybės ir valstybės skiriamos paramos klaustukai

Apie renovuojamų namų statybininkų broką irgi teko matyti bei girdėti, kai nekokybiškai sudedami langai, lietumi permerkiamos, o paskui pelyjančios šiltinamosios medžiagos ir t.t.. Tai statybininkų kvalifikacijos ir atsakomybės klausimas. O jos, žinant, kad pastarųjų trūksta, ypač mažesniuose miestuose ir miesteliuose. E. Sventicko teigimu, Šilutėje statybininkų stygiaus kol kas nėra, o ir jų darbų kokybe niekas nesiskundė. Kitas klausimas yra susijęs su valstybės paramos paskirstymo teisingumu. Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis dabartinį renovacijos modelį yra pavadinęs neūkiškumo skatinimo modeliu. Anot jo, valstybė atveria piniginę tiems, kurių namai stovi kelis dešimtmečius netvarkomi, o kurie už savo lėšas susiremontavo stogus, pasikeitė langus, šiltinimo ir kitas sistemas iš valstybės negavo nė cento. Pasak J. Antanaičio, turėtų būti atvirkščiai – tiems, kurie tvarkosi, reikėtų kompensuoti dalį išlaidų, o apleistų namų gyventojus derėtų bausti taršos mokesčiais už perteklinę energiją. Būsto rūmų prezidentas akcentavo, kad ir pačiam renovacijos procesui trūksta lankstumo, yra daug dirbtinių kliūčių, klampaus biurokratinio mastymo. Todėl jis siūlo prie Vyriausybės įsteigti Valstybės renovacijos programos įgyvendinimo priežiūros komitetą. Neaišku ir kaip bus finansuojamas modernizavimas toliau, nes dabartinis numatytas, panaudojant ES lėšas, 2014 -2020 m. Šiuo metu dar nėra aiškios naujojo finansavimo sąlygos, paramos teikimo būdai bei intensyvumas, todėl bent kol kas negalima pratęsti galiojančios valstybės paramos tvarkos. O gyventojai nori tęsti namų modernizavimą ir gauti valstybės paramą.

Taigi, norinčių dalyvauti valstybės renovacijos programoje yra daugiau negu šiuo metu galima įgyvendinti projektų. Tikėkimės, kad jų daugės. Juk dauguma nori gyventi gražiai ir jaukiai. Užtenka vien iš išorės pažvelgti į renovuotą namą ir palyginti su šalia esančiu dar neatnaujintu – skirtumas akivaizdus.


Straipsnio komentarai

Anderson Morris2019-03-03
Ar jums reikia paskolos, kad galėtumėte sumokėti sąskaitą, prašome susisiekti su mumis, mes suteikiame tik 2% paskolą, taip pat siūlome ilgą ir trumpą paskolos formą daugiau informacijos susisiekite su mumis elektroniniu paštu andmoris38@gmail.com susisiekite su mumis mūsų numerių numeriu: +393924698291 Komentaras patinka Komentaras nepatinka
LIETUVE2018-11-04
kAUNE, pLECHAVIČIAUS 16 NAMAS PAŽALIAVO NUO PELĖSIO PO RENOVACIJOS . sUGADINTAS NAMAS IR GYVENTOJUS SUėS PELĖSINIS GRYBAS, KAS ATSAKYS? KAUNO SAVIVALDYBĖ SU VISA RENOVACINE GAUJA- ???? o namas sugadintas, gyventojams tokiame name gyventi pavojinga, bankui mokestis 20 metu, -lažas, Komentaras patinka Komentaras nepatinka
De2017-10-27
Iš kur dar yra tokių kvailių, kad nerenovuotame name gyventi pigiau..? Tai kaip tik brangiau... melas. Jei renovuotame name už šilumą tu mokėsi vos kelis eurus, nerenovuotame keliasdešimt. Na, tiesa, dirbantiesiems reikia mokėti už renovacijos kreditą, bet ji nedidelė - pagal buto plotą. Apie 26, 30 eurų. Moki panašiai kaip ir anksčiau prieš renovaciją. Štai ir visa matematika... tai, kad renovuotis tikrai verta ir tikrai apsimoka. Ir namas tampa tvarkingesnis, aplinka jaukesnė ir mažesni mokesčiai už šilumą. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Molis2017-03-21
Is kur tokias nesamones traukiat apie renovacija tikriausiai su mastymu kazkas negerai Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Radijatorius2017-03-20
pensininkams ,juos nupjauna ,IR RAGUS ISTATO ,pasiima uz dyka, kada spyzius pinigus kainuoja. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Renovacija,2017-03-19
kai kam neša nedarbines pajamas.Ir dar renovacija bando sumažinti nedarbą iš žmonių kišenių.Manau,kad pastatyti namą pigiau,negu seną "papuošti",vamzdynai nekeičiami,o ir armatūra sienose greičiau surūdys-sienos taip pat turi kvėpuoti. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Liza2017-03-19
pirmi metai renovotame name gyvenu ,ankščiau buvo mokestis mažesniūs ,bet esmė netame gyvenu 1 aukšte žiema reikia buti šiltai apsirengus bustas tapo šaltesnis ,kituose aukštuose šilta ,bet pirmi ledaunės ,renovacija neatnešė jokios naudos nebent piniginės tuštinimas naudingas :) kas ,kad namas atrodo gražiai:(

Komentaras patinka Komentaras nepatinka
kažkas milijonus kraunasi tada taip 2017-03-19
kam ta renovacija reikalinga buvo kad su striukėm sedėt reikia kambarį o kažkam milijonus krautus jai kai buvo seni radijatoriai buvo žymiai šilčiau nei dabar kad naujoviškus kad idėjo jai už 20 kv kambarėlį reikia mokėt už šiluma 50 eu o šilumos šiltesnė yra subinė net diena reikia degint dujas kad kambarys sušiltu ar tai normalu Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Neobjektyvu2017-03-18
Jei susumuotumėte nerenovuoto namo metines šilumos išlaidas ir palygintumėte renovuoto šilumos išlaidas ir pripliusuotumėte 12 mėn. banko įmokas tai gautumėte atsakymą. Šildymo sezonas dar nesibaigė, bet mano skaičiavimais nerenovuootose namuose finale išeina gyventi pigiau. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?