Profesinė karo tarnyba – tai abipusis valstybės ir piliečio įsipareigojimas

2017-07-04, kam.lt

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje diskutuojama apie reikalavimą kariams, nutraukusiems profesinę karo tarnybą anksčiau laiko, atlyginti dalį mokymo išlaidų. Krašto apsaugos ministerija primena, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu (KASOKTĮ), kariai, su kuriais nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis anksčiau nustatyto laiko dėl jų kaltės, privalo atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu.

Profesinė karo tarnyba pasižymi laisva asmens siekiančio ją atlikti valia – kiekvienas pilietis, norėdamas siekti kario karjeros, savanoriškai apsisprendžia kandidatuoti į profesinę karo tarnybą ir ją pradėdamas sudaro sutartį su Krašto apsaugos ministerija.

Įstatymas numato, kad profesinės karo tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas. Juo Krašto apsaugos ministerija priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas.

Profesinės karo tarnybos kariai, tarnybos atlikimo metu yra siunčiami į įvairius kursus, stažuotes ar mokymus, kurių metu jie įgyja profesinei karo tarnybai reikalingų žinių. Jų metu kariai yra visiškai išlaikomi, jiems yra mokamas tarnybinis atlyginimas, be to, krašto apsaugos sistemos institucijos apmoka visas su mokymų organizavimu susijusias išlaidas. Karių mokymas yra svarbi profesinės karo tarnybos kario karjeros dalis, nes tik įgijus atitinkamą kvalifikaciją kariui gali būti suteikiamas aukštesnis karinis laipsnis, nuo kurio priklauso mokamas tarnybinis atlyginimas.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas numato, kad karys, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis jo iniciatyva, arba karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis nutraukiama dėl jo kaltės privalo atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu.

 Šios krašto apsaugos sistemos išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos.

Jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių, nuo išlaidų atlyginimo jis yra atleidžiamas. Išlaidos kario mokymui, profesiniam parengimui ar kvalifikacijos tobulinimui nėra atlyginamos ir tais atvejais, kai karys tarnybą baigia pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarčiai, atleidžiamas iš tarnybos dėl sveikatos būklės ar kitais atvejais, kurie nepriklauso nuo jo valios.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?