Po malūno sparnais - trisdešimt viena atžala ir milžiniška karaliaus Mindaugo karūna

2017-07-15, Eugenijus ŽYGAITIS

Liepos 6-oji, karaliaus Mindaugo karūnavimo prieš 800 metų diena, reikšmingas įvykis mūsų valstybei. Tapę krikščioniškojo pasaulio dalimi buvome pripažinti tuometės Europos valstybių. Lengviau galėjome atsikvėpti nuo Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinų plėšikiškų karo žygių. Tą mažą šansą - sukurti klestinčią valstybę - labai greitai palaidojome draskomi pagonybės šalininkų ir apsikrikštijusių stačiatikiais kunigaikštukų. Prireikė dar beveik pusantro šimto metų, kol vėl įsiliejome Vakarų kultūrą, tačiau karališkoji dinastija jau buvo sunaikinta.

Saugų miestelio bendruomenė karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną pasitiko originaliai. Nupynė bene didžiausią karūną valdovui Mindaugui. Mintis šią iškilią datą pažymėti ypatingai kilo Violetai Astrauskienei, Saugų seniūnijos raštvedei. Įspūdingo dydžio karūna karaliui buvo supinta iš ąžuolo lapų girliandų ir vainikais spindėjo lauko gėlių įmantriomis pynėmis. Tai dovana artėjančiam Lietuvos šimtmečiui, jos žmonėms ir visiems Saugų krašto gyventojams.

„Mano idėją - padaryti karūną karaliui Mindaugui - palaikė Saugų seniūnė Dalia Rudienė bei Lijana Gatelienė, Kintų Vydūno kultūros centro Saugose darbuotoja“, - sakė V. Astrauskienė. Nuo antradienio sugužėjo visa Saugų bendruomenė. Pagal Sauliaus Danilevičiaus darytą brėžinį sukasė į žemę Saugų miško ruošos punkto dovanotus rąstelius. Karpė ąžuolo šakas, rišo žolynus ir puošė karūną karaliui Mindaugui. Tik liepos 6-ąją, apie trečią valandą dienos, saugikiai užbaigė savo kūrinį.

Puikia idėja siekta ne tik pažymėti Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo datą, pagarsinti savo kraštą, bet visa tai užregistruoti ir Lietuvos rekordų agentūroje, kad išliktų ateities kartoms. Komisija, be jokios korupcijos sudaryta iš skirtingų politinių partijų atstovų – Algio Bekerio, Sandros Tamašauskienės, Virgilijaus Pozingio bei atvykusių svečių Loretos Pakalniškienės ir Violetos Pocienės - ėmėsi darbo. Karūnos perimetrą išmatavę Virginijus Kasiliauskas ir Vytautas Laurinavičius nustatė, kad jis siekia beveik 30 metrų - 29 metrus ir 24 centimetrus. Na, o aukščiausiam karūnos taškui išmatuoti pritrūko ne tik kopėčių aukščio, bet ir matuotojų ūgio. Tad padirbėti, net pasistiebus, teko komisijos nariui V. Pozingiui. Aukščiausias karūnos taškas siekė 3 metrus ir 73 centimetrus. Karūnos skersmuo matuotas net tris kartus iš skirtingų taškų, o išvestas vidurkis rodė - 9 metrus ir 7 centimetrus. Stebėti reginio stojo keliu riedėję automobiliai, kiti, sulėtinę greitį, pypsėjo sveikindami šventės dalyvius. Kol vieni fotografavosi prie įspūdingo grožio karūnos, kiti su vaikučiais smagiai žaidė šaškėmis, važinėjosi poni arkliukais ar varžėsi krepšinio bei tinklinio rungtyse.

„Na, o kokios mindauginės be Mindaugų? - klausė Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris, kviesdamas pakelti rankas ir pasirodyti, kiek tokio reikšmingo vardo nešiotojų čia susirinko. „Sveikinu miestelėnus ir visus čia susirinkusius švęsti Valstybės dienos bei savojo krašto šventės „Po malūno sparnais“, - kalbėjo A. Bekeris.

Kadangi į orą pakilo tik dviejų Mindaugų rankos - Evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo Mindaugo Sabučio ir vakaro vedėjo Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Mindaugo Žilinsko, mero pavaduotojas pasveikino ir Mažosios Lietuvos g. 16-ojo namo gyventojus už sukurtą žiedų sodą savame kieme bei įteikė ten gyvenantiems šermukšnio medį. Pakilęs į sceną Evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas M. Sabutis pasidžiaugė pasaulyje švenčiamu apvaliu 500 metų Reformacijos jubiliejumi. Reformacija Lietuvai davė pirmąją lietuvišką knygą - Martyno Mažvydo „Katekizmą“. „To nuolatinio atsinaujinimo reikia mūsų dvasiniame ir kasdieniame valstybės gyvenime“, – sakė vyskupas.

Smagus valsas, užgrotas kaimo kapelos „Ašvelė“, išjudino susirinkusiuosius švęsti. Pakilusios poros smagiai šoko, muzikantai keitė muzikantus, o Saugų seniūnė D. Rudienė kvietė aštuoniasdešimtmečius ir tėvelius, susilaukusius mažųjų atžalų, atsiimti dovanų. Šiandien šiame krašte gyvena 21 asmuo, sulaukęs aštuoniasdešimties. Dovanų atėjo atsiimti tik penki, kurių ilgaamžiškumo paslaptis - maistas, gera nuotaika, šokiai ir tarpusavio bendrystė. Padainavusi šio krašto vyresniesiems „Ilgiausių metų“, karštomis katutėmis bendruomenė pasitiko jaunuosius tėvelius. Per metus trisdešimt viena pora susilaukė mažylių. Mamos ir tėčiai, lydimi karštų plojimų, išdidžiai stūmė vežimėlius su savaisiais vaikeliais, ėjo atsiimti atminimo medalių.

Saugų seniūnijos gyventojai daug dėmesio skiria savojo kiemo grožiui. O jį labiausiai puoselėja Violeta Žemgulienė iš Žemaitkiemio, Daiva ir Sigita Dulkiai bei Laima ir Valdas Auksoriai iš Vilkyčių, Erika ir Vytautas Genčiai iš Lapynų, Oksana Bagdonaitė ir Tomas Kaminskas iš Lankupių, Asgerda ir Virginijus Kasiliauskai iš Kukorų, V. ir K. Gudžiūnų kaimo turizmo sodyba, Žemaičių gatvės 19-ojo namo bendruomenė „Saugų artuma“ ir Mažosios Lietuvos gatvės 13-uoju numeriu pažymėto namo gyventojai.

Kukorų seniunaitis Virginijus Kasiliauskas pasidžiaugė apdovanojimu: „Mūsų kaime visi puikiai susitvarkę. Esu patenkintas tokiu įvertinimu. Tai tikriausiai ne tik mano šeimos nuopelnas, bet ir visų čia gyvenančiųjų“.

Kol vyresnieji linksminosi ir džiaugiesi vieni kitų pasiekimais, atskridęs Egidijus Rauktys mažiesiems iš dangaus pabėrė šešis kilogramus saldainių. Sulaukę 21 valandos Saugų krašto gyventojai ir svečiai išdidžiai užtraukė Tautišką giesmę. Ši giesmė nuvilnijo per visą Lietuvą ir pasaulį.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Kaip vertinate maisto ir paslaugų kainas Lietuvoje?