Geriausią savo sezoną Šilutėje žaidžiantis E. Džiaugys: svajoju pasibelsti į LKL duris
E. Džiaugys, M. Baranausko nuotr.
„Norite tapti krepšininku? Svarbiausia yra daug dirbti, svajoti ir tikėti tuo, ką darai, – LRT.lt sakė šį sezoną vienas naudingiausių Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) žaidėjų Evaldas Džiaugys. – Visuomet jaučiau begalinį norą žaisti krepšinį, kažkuo išsiskirti iš kitų ir iškovoti kuo daugiau pergalių“.
„Šilutės“ klubo garbę ginantis puolėjas šį sezoną NKL per rungtynes vidutiniškai renka po 18,1 taško, atkovoja po 6,8 kamuolio ir 3,2 karto sėkmingai asistuoja savo komandos draugams. Pagal naudingumą E. Džiaugys lygoje yra trečias.
„Žinoma, aš dar nesu pasiekęs to, ko noriu, bet stengsiuosi, kad ateityje tai įvyktų“, – prisipažino NKL „Oro karaliaus“ titulą praėjusių metų balandį iškovojęs raseiniškis.
Visada tikėjo
Į krepšinio treniruotes E. Džiaugys užsuko besimokydamas penktoje klasėje: „Pirmose treniruotėse sekėsi kiek sunkiau, nes kiti komandos draugai treniravosi metus ar du, tikrai jautėsi skirtumas. Krepšiniu domėjausi ir prieš tai, tačiau visada pritrūkdavau drąsos vienas eiti į treniruotes“.
Drąsos E. Džiaugiui tuomet įpūtė bendraklasis, pasiūlęs išbandyti save.
„Tuo metu krepšinis buvo labai madingas, dauguma draugų lankė treniruotes, – prisiminė 22-iejų E. Džiaugys. – Netrukus man pradėjo visai gerai sektis, buvo pasiektos pirmosios pergalės, kurios teikė džiaugsmą“.
Paauglystėje E. Džiaugiui net nebuvo kilusi mintis krepšinį iškeisti į kitą veiklą.
„Draugai lankė futbolo ar tinklinio treniruotes, kartais pats pagalvodavau, kad būtų įdomu pamėginti, tačiau tai neįvyko. Tuo labai džiaugiuosi, – nusijuokė krepšininkas. – Nuo mažų dienų svajojau apie krepšinį, nes pas mus šeimoje buvo sekamos „Žalgirio“ rungtynės Eurolygoje ir LKL, Lietuvos vyrų rinktinės pasirodymai nebūdavo praleidžiami. Stebint grandų pasirodymus susiformavo svajonė kurią nors dieną būti jų vietoje“.
Pasak vieno naudingiausio NKL žaidėjo, visada yra svarbu tikėti tuo, ką darai.
„O aš tikėjau visuomet, – pabrėžė puolėjas. – O ir visi pasiekimai bei pergalės pridėdavo dar daugiau motyvacijos siekti krepšininko karjeros. Visada galvodavau, kad krepšinis yra mano kelias, žinojau, kad būsiu krepšininkas. Tiesiog beliko stengtis, kad svajonė išsipildytų“.
Oro karalius
Pirmąjį savo dėjimą į krepšį E. Džiaugys atliko būdamas penkiolikos: „Treniruočių metu labai stengdavausi įdėti... Bet geriausiai atsimenu savo pirmą dėjimą rungtynių metu. Po jo pats buvau kiek nustebęs. Tikiu, kad nemažiau nustebo ir mano komandos draugai“.
Krepšininkas iki šiol džiaugiasi, kad šį dėjimą spėjo įamžinti fotografas.
Kalbėdamas apie dėjimus į krepšį, kuriais jau spėjo pagarsėti, E. Džiaugys teigia, kad NKL „Oro karaliaus“ titulas jį taip sugebėjo nustebinti.
„Pripažinkime, kad tikrai nesu pats geriausias „dėjikas“, – nusijuokė E. Džiaugys. – Bet džiaugiuosi šiuo pasiekimu“
Pasak jo paties, geriausią dėjimą pavyko atlikti Lietuvos mokyklų čempionato ketvirtfinalyje, kai teko žaisti su favoritais tuomet laikytais bendraamžiais iš Kėdainių.
„Manau, kad tai yra pats geriausias mano dėjimas karjeroje, – sakė E. Džiaugys. – Tą akimirką mūsų komanda buvo labai užsivedusi – tai man padėjo atlikti galingą dėjimą. Rungtynes laimėjome, patekome tarp keturių stipriausių šalies mokyklų“.
Patirtis ir svajonė
Vasarą E. Džiaugys dalyvavo ir tikra karštine virtusiose „3x3“ turnyruose.
„Esu dėkingas Justui Nausėdai, kuris man pasiūlė prisijungti prie jų sudarytos komandos su Mintautu Bulanovu, Justinu Jogminu bei Tadu ir Justu Nausėdais. Apie šią komandą sukti galvą jie pradėjo, kai tik Lietuvoje prasidėjo rimtesni „3x3“ turnyrai, – sakė E. Džiaugys. – Vasara buvo tikrai smagi ir praleista produktyviai, daug laimėjome, bet visuomet galima daugiau. Labai gaila, kad šiuo metu negaliu padėti komandai, nes nusprendžiau sezono metu nesiblaškyti tarp „5x5“ ir 3x3“.
Krepšininkas prisipažino dabar turintis svajonę, dėl kurios verta paplušėti.
„Svajoju išbandyti LKL krepšinio virtuvę, – prisipažino E. Džiaugys. – Mintis, kad galėčiau ten žaisti, mane labai stipriai motyvuoja. Džiaugiuosi, kad nestoviu vietoje. Tai įrodo, kad sunkus darbas gali duoti vaisių ir tai vėlgi motyvuoja dar labiau dirbti ir siekti savo tikslų“.
Straipsnio komentarai
