Lietuvoje pasirodė retosios meldinės nendrinukės su specialiomis kuprinėlėmis

2019-05-25, Baltijos aplinkos forumo komunikacijos specialistė Rita Grinienė

Gegužės pradžioje ornitologams pavyko sugauti į pamarį grįžusias meldines nendrinukes, kurioms praėjusiais metais buvo uždėti į kuprinėles panašūs prietaisai – geolokatoriai. Juose sukaupta informacija padės nustatyti, kur žiemoja lietuviškos meldinės nendrinukės. Ši informacija svarbi planuojant tolimesnius rūšies apsaugos veiksmus ir vertinant populiacijos svyravimus Lietuvoje.

Ventės rago ornitologui Vytautui Eigirdui pavyko pagauti jau šeštąją iš Afrikos su geolokatoriumi grįžusią nendrinukę ir prietaisą nuimti. „Kadangi nendrinukė  labai mažas paukštis, GPS siųstuvų, esamuoju laiku fiksuojančių paukščio buvimo vietą, jai uždėti negalima. Jie per sunkūs – trukdytų paukščiui. Vokiečių specialiai pagaminti geolokatoriai, panašūs į kuprinę, lengvučiai – sudaro vos 3 proc. nendrinukės masės, todėl paukščiai jaučiasi laisvai. Šie prietaisai fiksuoja dienos šviesą, dėl to, norint sužinoti skridimo maršrutą, nuėmus prietaisą, sukauptus duomenis reikia specialiai apdoroti. Tai ir darys vėliau šią vasarą į Lietuvą atvykstantys mūsų kolegos iš Vokietijos.“

Geolokatorių tyrimui vadovaujantis Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės pirmininkas, daugiau nei 20 metų šios rūšies apsauga besirūpinantis dr. Martinas Fladė sako: „Šeši Lietuvoje sugauti paukščiai – jau sėkmė. Tai – minimalus kiekis, kurio tikėjomės įvertinant, jog panašių paukščių mirtingumas žiemojant yra apie 40 proc.. Bus nuostabu, jei per ateinančius kelis mėnesis pamaryje sugausime 12 paukščių“.

Geolokatorių projektas svarbus kitai, paraleliai vykstančiai meldinių nendrinukių apsaugos iniciatyvai – jų perkėlimui (translokacijai) iš Baltarusijos į Lietuvą. „Kol kas tiksliai nežinome, kur žiemoja šiaurės vakarinių populiacijų paukščiai, t. y. paukščiai iš Lietuvos ir dalies Baltarusijos. Yra tam tikrų hipotezių, kurias norime pagrįsti. Išsiaiškinus, kur žiemoja lietuviškos meldinės nendrinukės, galėsime kompleksiškiau vertinti translokacijos rezultatus, o ateityje – galbūt numatyti reikiamas gamtosaugos priemones ir už tūkstančių kilometrų esančiose žiemavietėse. Meldinės nendrinukės apsauga tuo ir sudėtinga, jog jos gerovė priklauso nuo daugelio, net ir už Europos Sąjungos ribų esančių šalių indėlio”,– sako meldinės nendrinukė apsaugos projekto vadovas, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Dr. Martinas Fladė pritaria kolegai teigdamas, kad bendras pastangas saugoti rūšį skirtingose šalyse labiausiai remia ir telkia Europos Sąjungos „LIFE” programa. „Praktiškai šiai programai turime dėkoti už tai, jog pavyko sustabdyti pasauliniu mastu nykstančios rūšies nykimą rytinėje Lenkijoje ir Lietuvoje. Septynių, specialiai šiai rūšiai skirtų projektų metu buvo atkurti tūkstančiai hektarų žemapelkių, kuriose namus randa ne tik nendrinukės, bet ir daug kitų retų rūšių, taip pat naudos gavo ir šimtai ūkininkų dėl Lenkijoje ir Lietuvoje sukurtų specialių agrarinės aplinkosuagos priemonių. Manau, kad be „LIFE” programos paramos saugoti rūšį būtų buvę labai sunku,  – sako mokslininkas.

Birželį dr. Martinas Fladė atvyks į pamarį kartu su tarptautine mokslininkų komanda, kuri baigs gaudyti retuosius paukščius su geolokatoriais ir analizuos prietaisuose užfiksuotus duomenis. Jis taip pat dalyvaus ir šiemet antrą kartą vyksiančiame meldinių nendrinukių perkėlime.

Pernai geolokatoriai buvo uždėti 60 meldinių nendrinukių, gyvenančių trijose Lietuvos ir Baltarusijos teritorijose. Anksčiau Baltarusijoje ir Ukrainoje atlikto geolokatorių tyrimo metu buvo sugauti 8 paukščiai iš 46 pažymėtų. Lietuvoje geolokatorių tyrimą padeda įgyvendinti specialistai iš Baltijos aplinkos forumo, Ventės rago ornitologinės stoties, Žuvinto biosferos rezervato ir Kuršių nerijos nacionalinio parko.


Straipsnio komentarai

..2019-05-25
nei televizoriaus nei radijos neturiu. šiais laikais cžvistėliai teletubiškai bendraujasi jau nekalbant apie bendravimus su visokiomis alexomis. Mano mintis tai ne tarp eiliučių, nereikalinga niekur knaisiotis, bet apie tuos pačius gerus ketinimus. Jeigu nori lupti lazdą visada rasi. Nu pastatyt save į nendrinukės vietą. Tu kažkam trukdai. Stovi skersai kelio. Sakykim reikalingas kažkam tavo butas, namas, nekilnojamas turtas, šilta kėdė ant kurios tu sėdi ir kuri tave maitina, tavo giminystės ryšiai, tt. Nesvarbu. Įsivaizduok tokį scenarijų kur tu vieną diena pajunti kad atsidurei dėmesio centre nes kažkas sugalvojo kad tu nyksti ir tave reikia sekti kad iš viso nesunyktum. Nu atseit esi sau ir kai kuriems dėmėms pavojingas. Nu jeigu nelaiku išnyksi tie dėdės nebeturės ką sekti. Tave reikalinga nuolatos sekti tiems dėdėms. Žieduoja tave žiedų valdovai. Lenda į tavo lizdą. Nepalieka ramybėj ir vaikų. Uždėda dar ir radio ryšio siūstuvų ir jutiklių prigrūsta kuprinę kad jeigu sugalvotum kažkur pasislėpti tai kad galėtų greitai surasti. Lygiai tokius pat gerų ketinimų vieškelius galima panaudoti ir kur laisvė pasidaro lygi nelaisvej. Nu uždaro tave į narvelį kur "viskuo" pasirūpinta išskyrus laisvę ir tavo rūpesčius. Nu kad galėtų tokių kaip tu priveisti, nes tokie kaip tu tiems dėdėms reikalingi. Tai ir yra nojaus arkininkai. Biologinių ginklų programos ir programuotojai. Tas ypač aktualu su plėšrūnais kuriuos užaugina nelaisvėje ir išmoko "plėšrūnintis" švietėjiškai profesionai. Po to atseit paleidžia į laisvę. Gaunasi kažkas panašaus kaip tas filmas "oldboy". Čia negalima atmesti ir prielaidos kad tokio paukščio kaip nendrinukės čia iš viso nebuvo kol tie dėdės neatsibastė iš kažkur. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
to..2019-05-25
ir tarp eilučių sunku suprasti Tamstos mintis...geriau kalbėk pats su televizoriumi ar radiju, jeigu tokį turi. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-05-25
nu žiūrint iš labdarinio šilko drąsių kelėnų pusės čia yra sugalvota panaši priedanga kryžiuočių gandžiams iš mokslo daktarų grupuotės rūpintis kažkuom ką atseit jūs laukiniai aborigenai esate suniokoję. Kažkas švento ko jūs nevertinote kol tie gandžiai to neišnaikino. Apie mirusius tik gerai arba nieko. Nu kažkas panašaus į tas šventyklas indijoje kur garbinami kažkokie gyvūnai tarsi jie būtų lygesni negu kiti gyvūnai. Yra visokiausios šventovės kurios specializuojasi garbindami ką tik nori: ir beždžionės, ir drambliai, ir karvės, ir net kažkas kas visur skaitosi kaip parazitais pvz žiurkės, tt. Nu čia panašiai tada ir reikalinga statyti šventovę kur galima būtų ostapininkams kažkaip atrodyti kad jie turi privatumo melstis ir medituoti už tuos garbinamus objektus. Tik šiuo atveju jie plauna smaluotus karinius biudžetus su suskilusiomis geldomis taškydami pinigus "saviems" mūsiškiems visokiausioms makalatūroms, knygutes, bukletus, piešia paveiksliukus, konstruoja svetaines, filmukus, edukaciniai projektai, tt. Tada gali būti kad jiems reikalinga daug komandiruočių kad būti arti savo stabų. Gal būt net steigti bazę rusnėje šalia meldinukių kertant meldus ir naikinant meldinukes, darant jas dar retesnėmis ir dar didesniu prabangos objektu. Kas liečia mokslo daktarų grupuotės aferas tokios beletristikos yra savotiška kriptovaliuta. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-05-25
lygiai tie patys socialiniai mechanizmai kur skaičiuodavo varnas kažkokie jemelios gulėdami ant krematoriumų krosnių trindami su krematoriumų pelenais pilvus. Bet čia varnos žymiai mažesnės, bet tuo pačiu ne riba - dar žymiai didesni tie paukštukai už blusas kurias jie turbūt irgi gali pakaustyti su kuprinėmis. Tik duok valią kriuksiams tai pasistatę altorių kad geriau matytusi avinų banda ir užsilipę ant to altoriaus susigalvos jūsų labui sekti bet ką ir "seks" sekdami pasakas. Kas liečia krematoriumų krosnių dydį tai čia sunku ką ir pasakyti. Lietuvoje krematoriumų nebūdavo, bet čia irgi negalima skubėti daryti kažkokių išvadų. Jeigu taip pagalvojus gerai visi tie gyvuliniai vagonai ir būdavo tampomi garvežių su anglių karalystės krosnimis, kurios per daug nieko ir nesiskirdavo nuo krematoriumų. Tas pats su garlaiviais, tt. Nu tai kaip ir mobilūs krematoriumai. Gal čia visi tie krematoriumų debesų technologijų keliai veda ne tik į Romą, bet ir Indokiniją. Gal su tomis kryžiuočių misijomis viskas yra atvirkščiai. Nu indijoje kinijoj jų kalendorius žymiai senesnis. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?