Centralizuotą pensijų anuitetų sistemą Lietuvai padeda kurti tarptautiniai ekspertai

2019-05-27, socmin.lt

Nuo kitų metų pradžios „Sodrai“ pradedant vykdyti pensijų anuiteto tiekėjo funkcijas, į Lietuvą gegužės 27–29 dienomis atvyksta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Finansų ir verslumo direktorato privačių pensijų skyriaus ekspertai, kurie padės užtikrinti sėkmingą paslaugos startą, sudėlioti detalų veiksmų planą bei parengti ilgalaikę strategiją.

EBPO ekspertų komanda remiasi geriausia tarptautine tokių šalių, kaip Danija, Švedija, Honkongas, Singapūras, patirtimi. Bendradarbiavimas su šiomis šalimis padeda atskleisti įvairių privačių pensijų modelių privalumus ir trūkumus bei būtiną reguliavimą ir įgytą patirtį pritaikyti kuriant centralizuotą anuitetų teikėją Lietuvoje.

Projektas finansuojamas per Europos Sąjungos (ES) Struktūrinių reformų paramos programą ir įgyvendinamas bendradarbiaujant su Europos Komisija. Struktūrinių reformų paramos programa padeda ES šalims pasiruošti ir įgyvendinti svarbias reformas. Parama skiriama ir konkrečiai pritaikoma jos prašančiai šaliai. Ją sudaro strateginės, teisinės konsultacijos, studijos, mokymai ir ekspertų misijos. Nuo 2015 m. įgyvendinta 760 tokių projektų 26 ES šalyse.

EBPO ekspertai pirmajame projekto etape padės „Sodrai“ pasirengti pačiai svarbiausiai funkcijai – nuo kitų metų pradėti mokėti pensijų anuitetų išmokas pirmiesiems klientams. Antrajame etape bus parengtas detalus veiksmų planas 2–3 metams ir ilgalaikė strategija ateinantiems dešimtmečiams.

Užsienio ekspertai prisidės kuriant anuiteto teikėjo juridinę ir valdymo formą, administracinę struktūrą, investavimo strategiją, taip pat pačias anuitetų paslaugas ir jų apskaičiavimo metodiką bei visuomenės informavimo apie anuitetus strategiją.

Į Lietuvą atvykstanti ekspertų grupė turi sukaupusi didžiulę patirtį ir prisidėjusi prie pensijų kaupimo sistemų kūrimo ne vienoje pasaulio šalyje.

Jai vadovaus Pablo Antolinas, EBPO Draudimo, privačių pensijų ir finansų rinkų padalinio valdybos pirmininkas ir Privačių pensijų skyriaus vadovas. Anksčiau jis yra tyręs senėjančios visuomenės įtaką ekonomikai ir viešiesiems finansams bei parengęs ne vieną studiją, nagrinėjančią galimybes pertvarkyti pensijų sistemas EBPO šalyse. P. Antolinas yra įgijęs Ekonomikos daktaro laipsnį Oksfordo universitete.

Kiti EBPO ekspertai yra patyrę draudimo išmokų skaičiavimo pensijų politikos, valdymo, investavimo, priežiūros, įmokų ir statistikos specialistai.

Lietuva nuo 2019 m. pertvarkė antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą, o nuo 2020 m. „Sodra“ taps pagrindine anuitetų mokėtoja. Šiuo metu jau apsispręsta, kad pensijų anuitetų mokėjimo funkcija bus pavesta atskiram padaliniui, veikiančiam „Sodroje“, o anuitetų mokėjimo fondas bus griežtai atskirtas nuo viešųjų finansų.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad pensijų anuitetas gali būti dviejų rūšių – standartinis ir atidėtasis. Standartinio anuiteto atveju išmokos mokamos nuo pensijos amžiaus iki pat gyvenimo pabaigos. Atidėtojo anuiteto atveju sukaupta suma paskirstoma į dvi dalis. Planuojama, kad apie 90 proc. sukauptos sumos bus skiriama periodinėms išmokoms mokėti iki 85 metų. Ši pinigų dalis yra paveldima, jei išmokos gavėjas miršta anksčiau negu išmokama jo periodinėms išmokoms skirta suma. Iš likusios sukauptos sumos, kuri, planuojama, sudarys apie 10 proc., žmogui bus mokamas anuitetas nuo 85 metų iki gyvenimo pabaigos.

Visos šios išmokas iš pensijų fonde sukauptų lėšų bus mokamos papildomai prie „Sodros“ socialinio draudimo pensijos. Toks modelis pasirinktas siekiant sumažinti pensijų anuitetų administravimo sąnaudas gyventojams. Anksčiau sudarytos sutartys su privačiomis gyvybės draudimo bendrovėmis liks galioti toliau.

Pensijų kaupimo įstatyme įtvirtinta, kad pasirinktinai paprastąjį ar atidėtąjį anuitetą turės įsigyti pensijų, kurie kaupimo dalyviai, kurie, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, turės sukaupę ne mažiau nei 10 tūkst. eurų. Pensijų anuiteto įsigijimo riba kas 5 metus bus indeksuojama atsižvelgiant į Lietuvos suderinto vartotojų kainų indekso ir mirtingumo kitimo tendencijas.

Gyventojas, kurio vardu pensijų fonde sukauptas turtas yra didesnis nei 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka.


Straipsnio komentarai

..2019-05-28
nu kas liečia valstybės saugumo sistemas čia aišku yra ir kiti niuansai, nes kai vyksta tokie pokyčiai jie turi elgtis labai atsargiai kad neužliptų kažkokiems saugumiečiams ant kojų pirštelių. Nu žinot kaip kad kad h1b-ollywood koks nors filmas ale misija neįmanoja, kur kažkoks cžvistėlis atseit vykdo įsakymus ir lenda per lazerių kliūčių ruožą, nes turi pavogti kažkokias brangenybes. Nu žinot kaip visur kryžiuočiai sklaidosi taip tarsi žmonės yra nuodėmingų avinų banda su kanopomis ir ragais, ten nesvarbu kokio dydžio avalynė ant pirštų neužlipsi. O jeigu užlipsi tai už subaubimą galima irgi galima traktuoti kaip nuodėmę ale patys muša patys rėkia. Todėl saugumo darbuotojai dėl saugumo ir priversti likti durniaus vietoje ir nešioti tuos per didelius klouno batus. Tame ir esmė kad valstybės saugumo, karinėse struktūrose, vidaus reikalų sistemoje yra kažkokie vidiniai vidaus reikalai. Nu ale didelė savivaldybė, bet kurios veikla nėra apribota ar apibrėžta teritorija. Savivaldybės irgi panašiai jau karaliauja su visais tais vystymais, investicijomis, bendradarbiavimais, miestų švogeriavimais, dvynystėmis, brolybėmis, seserybėmis, laisvo elgesio zonomis, raudonųjų ir žydrųjų žibintų kvartalais, tt. Tad jeigu pasikeitus valdžiai ar režimui kažkas tyčia ar netyčia ištrynė, perrašė, pavogė, tt kažkokio sąžiningo saugumo darbuotojo pensiją, vadinasi visa ta nauja valdžia ir yra okupantų armija ir aferistų šaika. Klausimas tik iš kur čia visas šitas smaluotų biudžetų cžv gestapas atsibastęs? Tame ir esmė kad tai yra kvailas klausimas. Jie gi nėra prisirišę prie kažkokios vietos ar žodžių. Jeigu jiems reikalinga jie pasibrexitins, jeigu jiems reikalinga jie pasibrexitins nesibrexitindami su gudrybėmis pakeisdami iškabas. Pvz prisiminkime kaip jie nesenai čia degino tiltus su orvelininkystėmis gruzija -> sakartvelo.
Tad netepsi nevažiuosi.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
.. to sukauptais pinigais2019-05-28
nu tame ir yra pavojus visų makaronų kabinamų stovinčių priešais ir suokiančių visokių pranašiškų kryžiuočių, alibabų, romos drąsiųjų kelėnų taborų, swastikų garbintojų gandžių, mūsiškių boratinių fantomasų kalenbachų, tt. Tad žiūrint iš atgimėlių kryžiuočių talibano ideologijos pusės pensija ir tarnauja kaip pomirtinis gyvenimas, kurį jūs turite užsitarnauti jiems kažkaip vykdydami jų įsakymus kurių jie neduoda. Jiem patiems to daryti nereikalinga jie jau gyvena "pensijoje". Anglių karalystės informacinės visuomenėje "klientas" tai tik žodis, kažkokia nuliukų ir skaičiukų representacija duomenų bazėse ar išpurvintas popieriaus rakštisteinų stalčiuose. Nu kai CŽV gestapas sukūrena klientų kūnus krematoriumuose tai ir teoriškai ir praktiškai pagal kryžiuočių kabinamus makaronus tie klientai nemiršta jie ir toliau ir gyvena. Žodis "Siela" nemirtingas atseit. Tada prasideda pomirtinis gyvenimas kurį cžvistėliai gyvena už tuos klientus. Jie administruoja tų žmonių pomirtinį gyvenimą už tuos žmones. Va čia ir yra labai didelis kažkoks keistuolių teatras. Smaluotų biudžetų rojus, kur trypia basos raganaitės šoka smagūs velniai. Mūsiškių dienos kaip šventė. Aišku jeigu sąlygos leidžia. Jeigu "klientas" gyveno taip kad nėra labai kažkaip prisidirbęs (nuodėmingas). Tada turi palaukti kol nurims bangos. Įsigalios senaties terminai. Todėl ir aiškina kad vaikučiai tiesiai eina į dangų. Juos galima naudoti tarsi kamienines lasteles. Prisiminkime kaip rakštisteinas turėjo įvairiausių firmų kur direktoriais buvo visokie pradingę bomžai, benamiai, tt.. Kiek būna straipsnių geltonosios spaudos priespaudos patvoriuose kaip "demokratiniuose" rinkimuose dalyvavo ar net laimėjo miręs žmogus. Kaip mirusiam žmogui atsiunčiamos ten kažkokios prievolės ar kvietimai. Nors būna ir primityvių atvejų kai koks nors giminaitis gyena su kažkokių pensininku ir jam mirus nelaidoja lavono, bet pasideda kur nors į kampą kaip mumiją kad toliau galėtų "rūpintis" pensija. Bet visa tai egzistuoja visur: ir rusijoje, ir lietuvoje, ir JAV, tt. Visur kur tik yra kryžiuočiai. Bet tame ir esmė kad negalima tiesiogiai kaltinti kryžiuočių, nes kryžiuočių yra visur, net šiaurės korėjoje. Kaip ir visų kitų talibano pakraipų ar atšakų. Bet taip kaip čia lietuvoje kryžiuočiai įsigalėjo tai jau visiškai nejuokinga. Kokio nori plaukoo CŽV gestapo misija ant misijos. Visus vietinius gyventojus iškrematorino ir jie atseit vykdo kažkokią dievo valią. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
sukauptais pinigais2019-05-28
klientas gali disponuoti savo nuožiūra...tai jo pinigai...Gana kliedesius rašinėti... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-05-27
nu čia nereikia kažko įpatingo kad susiprasti jog kojos šlapios ne dėl to kad jie seka pasakas apie tai kas per čia per lietingas kraštas. Nu vien VMI pagal registrų centro duomenis dirba apie 1500 darbuotojų. Jų pačių svetainėje tai tų darbuotojų yra žymiai daugiau. Vos ne dvigubai daugiau. Nors daug ten pavardžių tai tarsi žvaigždžių karų personažai ištrauktos iš rakštisteino stalčių. Gaunasi kažkur 1000 lietuvos gyventojų tenka vienas mokesčių administruotojas. Atmesti vaikus, senelius, invalidus, biudžetininkus, tt. Gaunasi kažkas keisto. Ir čia kalbama apie laikus kai yra kompiuteriai ir programos, kur nereikalinga purvintis rankų purvinant jokius popierius. Ir kas liečia mikro ir makro ekonomikos administravimo biurokratiją tai yra tik maža dalis aparato. Ir jie ten gi nieko neveikia išskyrus šaudo į mūsiškių kišenes taip kad šaudytusi iš savų kišenių. Tai ir yra komunizmas kuris dėka galingų plunksnų gali žydėti vienybėje su kokiais tik nori žodžiais: kapitalizmas, krikščionybė, gėris, labdara, tt.. Kažkokia komuna, kooperatyvas, fasces fašizmas, tt.
Patys pagalvokit apie pasakas kur buvo sekamos apie tą smaluotą karosą iš mediči-nos banko, kuris atseit nesenai nusprogo. Nu tame ir esmė kad tai ne pavardė. Tai žodis. Tuo labiau kad karosas tai yra įdomi žuvis. Belytė. Ten nebūna patinų. Vien patelės. Tarsi žuvis kuri iš amazonės, kuri randasi marso ar kitoje planetoje.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-05-27
nu taip ir yra. čia jau brexitiniai padugnės jau ruošia kažkokį vieną iš sudegintų tiltų pabėgimo scenarijų ale graikijos trafaretas. tai ir yra kerzavinės operacijos kur jau buna aparšytos įvairiose knygutėse ale "confessions of economic hit men". No jie ir dviprasmiškai pasinaudodami dvikalbyste jau antraštėje pasako ir paaiškina kad jie kabina vyrus ir kabinėjasi prie moterų - "hit on men". Nors lietuvių kalboje kabliukai naudojami ir žvejyboje. Tad čia ir kryžiuočių svieto lygintojų reikalai, kur jie lygina svietą taip kaip jiems reikalinga.
Nu kai Kioasaki aiškina su knygos antrašte "turtingas tėvas, vargšas tėvas" tai irgi kalbama apie alternatyvaus gyvenimo būdo šeimas, kur yra ne po vieną tėtį. Gražulio kelnės.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2019-05-27
matot kokie apsiseilėję lietuvos zombiai, net patys nemoka sau pagalvės pasidėti kai jau griuvinės. reik kviesti iš užsienio "egzpiertus". panašiai kaip su snoru. pargriuvo cžvistėliai ir žydrieji vaikinai sutriko. Kažkaip keistai buvo kad snoro griūtis sutapo su vieno iš Snoro kliento garbėtroškiniais paradais. Nu žinot Breivikas buvo atvažiavęs specialiai į lietuvą kad atsidaryti banko sąskaitą Snore. Nu pagal geltonosios spaudos priespaudos rašliavas snoras gi buvo geriausias bankas pasaulyje. Tame ir esmė vos tik breivikas pablūdo jis ne tik ten nusprogdino kažką skandinavijoje, bet ir nusprogdino ir Snorą. Tarp kitko "snoras" švedų kalboje tai žodis kuris reiškia pavojų dėl krentančio ledo, sniego lavina, tt. patys pažiūrėkit kas su tomis pensijų fondais pridaryta amerikoje ar kanadoje. gestapų gestapas. pvz kanados švietimo sistemos mokytojų pensijų fondas tai atlieka panašią funkciją kaip baisiausios mafijos kosa nostra. Nu teisingumo dėlei reik turėti omenyje kad "cosa nostra" taip ir verčiasi į lietuvių kalbą "mūsų reikalas". ty mūsiškių ragai kyšo. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?