Birželio 1 d. prasideda priėmimas į universitetus, kolegijas ir profesinio mokymo įstaigas

2019-06-03, smm.lt
 autor. Evgenija Levin | smm.lt
autor. Evgenija Levin | smm.lt

Šiais metais valstybės finansavimą numatoma skirti 13 tūkst. pirmakursių: 7,7 tūkst. stojantiems į universitetus, 5,4 tūkst. – į kolegijas. Į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas, kurios paskirstytos atliepiant darbo rinkos poreikius, planuojama priimti 19,9 tūkst. asmenų.

Antrajame etape bus galima teikti naujus prašymus

Šiemet savo programas siūlančiose 36-iose Lietuvos aukštosiose mokyklose bendrąjį priėmimą kaip ir kasmet sudarys pagrindinis (pirmasis ir antrasis etapai) priėmimas ir papildomas priėmimas. Prašymus stojantieji kviečiami teikti Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), jungiantis per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapį, iki liepos 22 d. 15 val.

Apie rezultatus stojantieji bus informuoti liepos 26 d. tiek informacinėje sistemoje, tiek elektroniniu paštu, kurį nurodys pildydami prašymą. Sudaryti studijų sutartis galės liepos 29–31 dienomis.

Stojantiesiems į ugdymo mokslų studijų programas bus rengiamas motyvacijos vertinimas. Už teigiamai įvertintą motyvaciją papildomų balų nebus pridedama. Tiek motyvacijos vertinimo, tiek stojamųjų egzaminų sesija vyks nuo birželio 17 d. iki liepos 5 dienos. Jeigu jų neišlaikys, stojantysis negalės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas ar studijų stipendijas meno krypčių ir ugdymo mokslų studijų programose.

Kitaip nei ankstesniais metais, abiturientui, nedalyvavusiam pirmajame etape, nebereikės laukti papildomo priėmimo, kad galėtų registruoti savo prašymą. Tą jis galės padaryti antrajame etape, vyksiančiame nuo rugpjūčio 1 d. 12 val. iki rugpjūčio 3 d. 12 val. Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 6 d., o rugpjūčio 7–8 dienomis galės sudaryti studijų sutartis.

Jei stojantysis jau buvo pasirašęs studijų sutartį į valstybės finansuojamą vietą ar valstybės nefinansuojamą vietą su studijų stipendija, net ir nutraukęs tokią studijų sutartį pirmojo etapo metu, antrajame etape galės pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamą studijų vietą. Šiame etape nenumatytas nei motyvacijos vertinimas, nei stojamieji egzaminai.

Pretenduojantys į likusias laisvas vietas galės registruoti savo prašymus nuo rugpjūčio 12 d. iki rugpjūčio 15 d. ir dalyvauti papildomame priėmime. Nedalyvavusiems pagrindinėje motyvacijos vertinimo sesijoje suteikiama galimybė motyvaciją įsivertinti rugpjūčio 14 dieną. Į studijų programas, į kurias stojamieji egzaminai per papildomą priėmimą neorganizuojami, gali pretenduoti asmenys, išlaikę stojamuosius egzaminus per pagrindinį priėmimą. Kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 20 d. iki 12 valandos.

Konkursinio balo skaičiavimo ir stojančiųjų atrankos principai keičiasi mažai

Stojantieji į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose turi būti išlaikę tris valstybinius egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos. Jų egzaminų vidurkis turės būti ne mažesnis kaip 40 stojant į universitetus, o į kolegijas – 25. Taigi, stojantiems į kolegijas ir pretenduojantiems į valstybės finansuojamą vietą nuo šiol nebepakaks mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, jie turės būti išlaikę valstybinį.

Slenkstiniai reikalavimai abiturientams pasipildė ir penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetiniu vidurkiu. Pretenduojantiems į universitetines studijų programas jis turės būti ne mažesnis nei 7, kolegines – ne mažiau nei 6.

Konkursinio balo skaičiavimo ir stojančiųjų atrankos principai 2019 metais keičiasi mažai. Labiausiai konkursinio balo sandara keičiasi pretenduosiantiems į menų studijas universitetuose, mat visas jo svoris teks stojamajam egzaminui. Brandos atestato įvertinimai bus reikalingi tik slenkstiniams reikalavimams įveikti.

Pretenduosiantiems į valstybės finansuojamas sporto studijų programas mažiau svorio turės stojančiojo sporto pasiekimai: jie sudarys nebe 40 proc., o 30 proc. konkursinio balo. Antruoju dalyku nurodytas biologijos arba matematikos brandos egzaminas arba metinis pažymys, įrašytas į brandos atestatą, sudarys 30 proc. balo (pernai – 20 proc.).

Siekiant suvienodinti vertinimo skales, pakito konkursinio balo skaičiavimo metodika, bet ne jo reikšmė. Šis balas, praėjusiais metais universitetuose buvęs 3,6, yra lygiavertis šiemetinei 5,4 balo vertei, o kolegijose buvę 2 balai – 4,3 balo vertei.

Priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyks dviem etapais

Mokiniams mokymo programas šiemet siūlo 72 profesinio mokymo įstaigos. Kitaip nei anksčiau, norintieji įgyti profesiją prašymus dalyvauti konkurse per BPIS profesinio mokymo posistemę galės teikti dviem etapais: pagrindinis etapas vyks birželio 1 d. – liepos 29 d., papildomas – rugpjūčio 8 d. – 26 d.

Pagrindiniame priėmime galima pateikti iki 3 pageidavimų į valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas vietas, tačiau kvietimą mokytis stojantysis gali gauti tik vieną. Pagrindinio priėmimo rezultatus mokiniai sužinos iki rugpjūčio 1 d., o rugpjūčio 2–6 dienomis galės sudaryti profesinio mokymo sutartis.

Į likusias laisvas vietas rugpjūčio 8–26 d. bus skelbiamas papildomas priėmimas, kurio rezultatus stojantieji sužinos prieš prasidedant naujiems mokslo metams – iki rugpjūčio 29 dienos. Sutartys profesinio mokymo įstaigose bus sudaromos rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 2 d.

Papildomame etape prašymus galės teikti tiek pagrindiniame priėmime dalyvavę, bet neturintys pasirašytų profesinio mokymo sutarčių stojantieji, tiek asmenys, nesiregistravę sistemoje pagrindinio priėmimo metu. Pageidaujantys dalyvauti papildomame priėmime turės teikti naujus prašymus, kadangi per pagrindinį priėmimą pateikti prašymai į papildomą priėmimą automatiškai neperkeliami. Stojantieji galės pateikti iki 2 pageidavimų.


Straipsnio komentarai

..2019-06-03
čia irgi ne finansavimas, bet karinė kriptologija. nu visi lygūs, bet mūsiškiai yra lygesni negu kiti. Jų kišenės kažkokios kitokios. Tarsi neliečiamųjų kasta. Mokslas padarytas mokamas, bet ne visiems. Jeigu mokslas mokamas tai ne mokslas, bet ostapininkų afera kur katės parduodamos maiše ir maišo forma panaši į kėdes. Pinigai ryte, lobių prigrūstos kėdės vakare. Atsisėdęs į tas morkomis kvepiančias kėdes susigražinsite viską ką investavote į "mokslą". Tame ir esmė kad jau pradinėje mokykloje dėstomas mokslas turėtų paruošti ir apsaugoti vaikus nuo tokių sukčių, o čia atvirkščiai. Valstybė ir yra aferų organizatorius. Nu čia yra kažkas kas prieštarauja elementariai lietuvių išminčiai: žmogui aiškinama kad jie visi kvailiai ir verčiamas mokėti už tai kad jam prikrėstų proto. Tad visi tie kurie moka už mokslą jau dalyvauja mokslo daktarų grupuotės veikloje kur durnius muša bažnyčioje. Tai irgi negalima žiūrėti kažkaip nagrinėjant duomenis, buhalterijas, popierius, nes mokslo kaip ir nėra. Tai irgi didžiulė rakštisteinų teritorija, naudojama kaip priedanga trojos arklininkystei, prekybai žmonėmis, vergovė, diversantinėms operacijoms, tt.. Nu visos lietuvos mokslo įstaigos ir yra karo akademijos frančizės, filialai ir fakultetai. Nesvarbu ar tai filharmonija ar dailės akademija. Tad tie kurie nemoka už mokslą jau automatiškai yra visiškai kitokioje kategorijoje. Jiems atkrenta didelis streso akmuo kaip čia parsiduodi sielą ir kūną, kad užgydyti bankams padarytas nuodėmių ronas kurios neužgyja. Tie kurie nemoka už mokslą nereiškia kad jie jau būna parsidavę kažkaip kitaip. Jie tik žino ir viską išmokę dar darželyje, kai jūs savo nosytėje kriptovaliutą kasdavote ir kąsdavote. Nu taip reikia susiprasti. Irgi negalima atmesti suskilusių geldų smaluotų biudžetų problemų su fantomasais iš rakštisteinų stalčių. Tad ir komunizmas ir ne komunizmas. Kaip pažiūrėsi į tą svetimą skausmą kurio nebūna. Komentaras patinka Komentaras nepatinka