Ar padarys meras tvarką Slaugos skyriuje?

Paskirta globėja

Moteris guodėsi Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų (toliau - įstaiga) vadovų, gydytojų ir personalo abejingumu sunkaus ligonio sveikatai, jo būklei ir, apskritai, prigimtinei žmogaus teisei – senti oriai.

Į įstaigos Slaugos skyrių Birutės mama paguldyta dar 2011 metais. Ji teismo sprendimu yra savo motinos globėja ir turto administratorė. Pasak moters, į įstaigą paguldyti mamą teko visiškai pablogėjus jos sveikatai. Birutė pripažįsta, kad jos mama – sunkus, komplikuotas ligonis – nuolat šaukdavo, plėšė sauskelnes, prarasdavo orientaciją, net keletą kartų išlipo pro palatos langą ir pan.

Tačiau, pasak dukters, žmogus - juk ne gyvulys, jis turi teisę į normalią humanišką priežiūrą tų žmonių, kurie dirba šį darbą, pasirinko jį jau žinodami, koks jis sunkus, kokių ligonių galima sulaukti ir ko tikėtis.

Netinkama priežiūra

Moteris pateikia daugybę faktų apie įstaigos Slaugos skyriaus pacientų netinkamą priežiūrą ir sunkią jų kasdienybę. Įstaigos rūbai, skirti pacientams, ypatingai prasti ir apskurę, prie lovos prikaustyti ligoniai į lauką neišvežami, vakarienei ligoniai dažniausiai pamaitinami dar prieš 16 valandą ir kt. Kartą netikėtai užsukusi pas mamą Birutė pamatė, kaip du ligoniai maitinami tuo pačiu šaukštu iš to paties dubenėlio. Slaugos skyriuje mama buvo apkrėsta utėlėmis. Švenčių, savaitgalių metu rūpinimasis ligoniais itin minimalus. Birutė pasakoja, kad nors pinigai už slaugą atskaitomi iš paciento pensijos, tačiau reikalaujama parūpinti higienos priemonių, pirkti vaistus ir vitaminus.

Sunkią ligonę pasibaigus įstatymu leistinam laikotarpiui Birutė parsivežė į savo namus. Slauga – sunkus kasdienis darbas, kuriam reikia patirties ir žinių.

Slaugant mamą sutriko ir pačios Birutės sveikata – plyšo rankos raumuo, o dar laukė planinė kelio sąnario operacija. Teko vėl prašytis į Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų Slaugos skyrių. Deja, valstybės dotuojamų 120 dienų neužteko. Pokalbis su įstaigos direktore R. Narušiene nebuvo sklandus, ji paprašė 20 proc. mamos pensijos palikti įstaigai. Sutrikusi Birutė nuėjo į Savivaldybės Socialinės paramos skyrių, kur jai buvo paduotas sąrašas panašių įstaigų, iš kurių į vieną bet kada Birutė galinti pervežti savo motiną. Teko kreiptis į Savivaldybės merą.

Pagaliau šių metų kovo 4 dieną sunkiai serganti Birutės motina buvo perkelta į tos pačios įstaigos Senelių namų korpusą. Čia prasidėjo kitos bėdos. Pasak Birutės, įstatymu nustatytos pensijos dalies neužteko, direktorė reikalavo už savo pinigus pirkti stiprius nuskausminamuosius, pateikdavo čekius už neaiškias paslaugas ir medikamentus. Apmokėti juos buvo būtina grynais pinigais.

Sudaryta komisija

Pasiuntus ligonę į stacionarią gydyklą, nė vienas įstaigos darbuotojas ligonės nelydėjo, o Birutė spėja, kad galbūt buvo gėdijamasi apskurusių valdiškų rūbų, kuriais įstaigoje rengiami visi pacientai.

Šiuo metu ligonė, pasak dukters, skaičiuoja paskutines gyvenimo dienas, bet noras viešinti įstaigos negeroves nenuslopo, nes, kaip sako Birutė, – galbūt bus susivokta, gal po viešumo gerės situacija ir kitiems ligoniams, ypač prikaustytiems prie patalo, nebereikės kentėti to, ką tenka išgyventi jai ir jos motinai. „Ar šie žmonės gyvens amžinai, ar jie neturi savo šeimose senų žmonių, kurie niekada nesusirgs?“, – retoriškai klausia Birutė.

Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus birželio 17 dienos potvarkiu M-29 sudaryta komisija susidariusiai situacijai Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namuose tirti. Apie rezultatus informuosime ateityje.