Tomas Grenoveckas: „Medikai - ambicingi žmonės“

 

- Kiekvienas gydytojas, baigęs medicinos mokslus, yra ambicingas. Gydyti pacientus yra didelis iššūkis, taigi taip, aš esu ambicingas kaip ir mes visi.

 

- Nuo pat pradžių buvau darbštus. Nebijau darbo, atsiduodu ligoninei. Turiu ne tik medicinos gydytojo licenciją, bet ir esu baigęs sveikatos priežiūros vadybos mokslus. Kai baigiau medicinos studijas, pajutau, kad noriu papildomų žinių, todėl baigiau ir sveikatos vadybą. Mano paties nuostabai, šitas diplomas pravertė greičiau, nei tikėjausi ir, manau, buvo lemtingas ligoninės vadovybei svarstant, kurį gi kandidatą pasirinkti į pavaduotojo medicinai vietą. Nors paskelbus konkursą ilgai svarsčiau, ar dabar tinkamas metas užsimoti tokios pozicijos, žengti žingsnį paskatino prieš tai dvidešimt metų šias pareigas ėjęs profesorius Vytautas Žvirblis, kuris jau panoro atsisakyti administracinio darbo ir susikoncentruoti ties chirurgija. Esu jam labai dėkingas už paramą ir palaikymą, kad nuo pirmų dienų darbo buvau greitai įtrauktas į intensyvų medikų gyvenimą.

 

- Bijojau, kad esu per jaunas, kad dar ne laikas tokioms pareigoms. Svarsčiau, gal dar turėčiau padirbėti chirurgijos srityje. Dokumentus dėl dalyvavimo konkurse nunešiau paskutinę dieną.

 

- Anksčiau norėjosi daugiau bendrauti su pacientais. Nors gali pasirodyti, kad dirbant chirurgu tik atlieki mechanišką darbą, taip nėra. Su pacientais tenka intensyviai bendrauti tiek prieš operaciją, tiek stebėti ir konsultuoti juos po to. Na, o administracinis darbas reikalauja ne ką mažiau bendravimo – dabar tenka glaudžiau palaikyti ryšius su ligoninės personalu, aprėpti kur kas daugiau. Be to, nuo chirurgijos niekur nepabėgau – vis dar operuoju.

 

- Dirbti mūsų ligoninėje yra vienas malonumas. Iš gydytojų, kurie turi ilgametę darbo praktiką, galima daug ko pasimokyti, perimti jų patirtį. Kiekvienas jų turi stiprias vertybes, yra ryškios asmenybės. Be to, nėra taip, kad vienas priimu kokį sprendimą - su visais glaudžiai komunikuojam, todėl ir sprendimas tampa bendras.

 

- Mokiausi Kaune, paskutiniais rezidentūros metais dirbau Klaipėdoje, tačiau nuolatos atvažiuodavau budėti į Šilutės ligoninę. Nuo pat pradžių sužavėjo ir kolektyvas, ir vyriausiasis gydytojas - tiesiog jaučiausi kaip šeimoje. Tad subrandinau mintį, kad nenoriu dirbti didelėje gydymo įstaigoje, mane sužavėjo mažo miestelio atmosfera.

 

- Baigiantis rezidentūros metams supratau, kad dirbdamas didelėje ligoninėje toliau ir būsiu tik kaip rezidentas. Reikės labai ilgai dirbti siekiant užsitarnauti vardą ar geresnes darbo sąlygas. Jaunieji gydytojai yra šiek tiek diskriminuojami, pavyzdžiui, gauna daugiau budėjimų, mažiau tenka operuoti, dirba labiau kaip asistentai.

 

- Didelėje ligoninėje yra daug chirurgų, o mažoje – mažai. Darbinės patirties dirbant pastarojoje pakanka. Klausimas, ko jaunas gydytojas labiau siekia – dalyvauti sudėtingose situacijose ar tiesiog ramiai dirbti. Operacijų ir mažoje ligoninė yra daug, skiriasi tik jų sudėtingumas. Taigi klausimas, ar jaunas gydytojas didelėje gydymo įstaigoje tikrai gaus operuoti tuos sudėtingus atvejus? Veikiausiai asistuos autoritetą turinčiam gydytojui. Be to, ir pacientai trokšta, kad juos operuotų patirtį turintys medikai, profesoriai ar docentai, o jauniesiems medikams lieka tik tai, kas lieka, – tokia realybė. Aš renkuosi dirbti savo darbą, būti lygus su kolegom ir padėti žmonėms. Užmojų įgauti patirties atliekant kuo sudėtingesnes operacijas neturiu. Taigi kiekvienam savo. Kitų galbūt nieku gyvu į mažą miestelį neprisiviliotum dirbti.

 

- Svarbi ir gyvenamoji vieta. O juk daug kas nenori gyventi mažame mieste. Tokį gydytojų pasirinkimą lemia ir miglota sveikatos politika – nėra aiškumo, kas laukia mažųjų ligoninių, kokia perspektyva. Besidomintys darbu vis klausia, ar užsidarys ligoninė ar ne.

 

- Laparoskopiškai čia iki tol buvo operuojamos tik tulžies pūslės. Pradėjęs dirbti tokiu būdu ėmiau operuoti apendicitą, kirkšnies išvaržas, daugiau skrandžio perforacijų. Smagu, kad vyresni kolegos mane palaikė ir kartu dalyvaudavo operacijose, kartu ir mokėsi. Šiandien visas apendicito operacijas atliekame tik laparoskopiškai, taip pat ir didžiąją dalį išvaržų bei skrandžio perforacijų.