Vaikų ramybė pasiklydo valdžios vingrybių labirintuose (2)

2020-01-18

Tęsinys. Pradžia: „Šilokarčema“, Nr. 2

Komisija atrinko tinkamus namus

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis 2018 metų rugsėjo 4 dieną savo įsakymu Nr. A1-1160 sudarė komisiją dėl tinkamų namų nuomai atrinkimo Saugų vaikų globos namams. Šis įsakymas pasirašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, kuriuo administracijos direktorius įpareigotas ne tik leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams ir valstybės tarnautojams, bet ir tiesiogiai bei asmeniškai atsako už įstatymų įgyvendinimą.

Sudaryta komisija, susidedanti iš penkių kompetentingų tarnautojų, jos sudėtyje buvo socialinės srities darbuotojai, atliekantys vadovaujantį darbą. Ši komisija analizavo nekilnojamo turto rinką, bendraudama su nekilnojamo turto agentūromis atrinko du tinkamus namus, kuriuose galima kurti bendruomeninius vaikų globos namus ir 2018 m. rugsėjo 13 d. surašė protokolą dėl tinkamų namų nuomai atrinkimo Saugų vaikų globos namams.

Vadovaudamasis šiuo protokolu, administracijos direktorius S. Šeputis savo įsakymu Nr. A1-1249, paskelbtu 2018-09-21, įgaliojo Saugų vaikų globos namų direktorių Eugenijų Judeikį „sudaryti ir pasirašyti preliminarias pirkimo sutartis su Šilutės g. 30, Pagrynių k., ir Ragainės g. 6, Naujakuriai, Šilutės sen., namų savininkais“.

Pardavėjai turėjo savo sąlygų

Išaiškėjo, kad komisijai ieškant namų, tinkamų bendruomeninių vaikų globos namų veiklai vykdyti, pardavėjai sutiko išnuomoti savo namus tik su sąlyga, kad jie bus nupirkti. Mat abu namai buvo pardavinėjami, o ne nuomojami, kaip tvirtino jų savininkai.

Todėl nuomos sutartyje buvo numatyta sąlyga: „Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, sutinka parduoti šios sutarties 1.1 punkte nurodytą turtą“. Gal būt dėl šios priežasties ir buvo pasirašyta preliminari pirkimo pardavimo sutartis, kurioje nurodyta nekilnojamo turto vertė ir pasekmės dėl sutarties nevykdymo. Viena iš tokių pasekmių, tai 5 740 eurų dydžio baudos tiek pirkėjui, tiek pardavėjui atsisakius savo įsipareigojimų vykdymo.

Meras įtaria korupciją

Savo poziciją ir sutarčių atsisakymo priežastis telefonu įvardino Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. „Mes tikrai nepirksime, nes tai yra grubiausias viešųjų pirkimų pažeidimas, - paaiškino meras. – Yra procedūros: paskelbti viešai, kad perkame, paskui sudaroma komisija, kuri pagal siūlymus eina į vietą, įvertina, ar tinka vaikams“. Be to, merui užkliuvo ir perkamo turto kaina. Kadangi nebuvo atliktas turto vertinimas, jo manymu, kaina yra pernelyg didelė. „Akivaizdi korupcija“, – sakė meras.

Populiariame nekilnojamo turto pardavimo portale aruodas.lt nieko panašaus ir pigesnio šią dieną neradome. Bet gal ir yra pardavėjų, kurie apie 200 kv. m namą su 15 arų žemės sklypu parduoda pigiau, nors brokeriai kalba apie brangstančią nekilnojamo turto rinką. Tada suprantamas rūpestis sutaupyti projektui skirtas lėšas.

Specialūs pirkimo atvejai

Kad šiek tiek būtų aiškumo situacijoje, pažiūrėkime, ką sako mūsų „įstatymo raidė“. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. Jo tikslas užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą.

Specialūs atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi paslaugų pirkimams, yra numatyti įstatymo 6 straipsnyje. Ten parašyta, kad viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi „žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui. Tokių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

Taigi, perkant ar nuomojant žemę ir pastatus privalu vadovautis „Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašu“, patvirtintu  2017 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1036. Taip pat šiame apraše ir numatytos visos procedūros, susijusios su nekilnojamo turtu pirkimais. Jos gali būti vykdomos dviem būdais - skelbiamu ar neskelbiamu derybų būdu.

Beje, neskelbiamų derybų būdui keliami tam tikri reikalavimai, iš kurių vienas byloja: „Jeigu iš anksto yra žinoma konkreti nekilnojamųjų daiktų buvimo vieta, nekilnojamieji daiktai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir kitos alternatyvos to neužtikrina.“ Tik esant tokiai aplinkybei galima vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu.

Teisėtumas ir interesai

Dabar, sudėliojus visą turimą informaciją ir dokumentus, labai panašu, kad 2018 metų bendruomeninių vaikų globos namų paieškos vyko neskelbiamuoju derybų būdu. Ar administracijos direktoriaus sudaryta komisija turėjo visus įgaliojimus ne tik namų nuomai, bet ir jų pirkimams, nežinia. Ar pilnai užtikrintas visų įstatymų vykdymas, ar ne? Į tai, tikimės, bus atsakyta tarnybinio patikrinimo išvadose.

Tačiau yra ir kita medalio pusė - namo savininkas. Kokia jo kaltė tame, kad norėjęs parduoti savo nekilnojamą turtą, sutiko pirmiau jį išnuomoti? Ar kiekvienas sutiktume išnuomoti savo būstą tokiai socialiniai grupei, kaip valstybės globojami vaikai, neturėdami garantijų, jog jį parduosime? Tačiau jei namo savininkas principingai laikysis sutartyje numatytos pozicijos, panašu, kad bus įsivelta į teismus. Kas apmokės visas teismų ir baudų išlaidas?

Kiek žiūrima vaikų interesų

Visoje šioje nevienareikšmiškoje istorijoje mažiausiai kalbama apie vaikų interesus. Meras nemano, kad „tas vaikas, jei jis tik metus pagyveno, yra visiškai prisirišęs“. O gal reikia ne tik manyti, bet ir žinoti jų interesus. Juk meras turi didžiulę sukauptą pedagoginio darbo patirtį ir privalo žinoti daugelį socialinių dalykų.

Projekto organizatorius Vaikų teisių apsaugos tarnyba kaip tik savo rašte ir akcentuoja dėmesį į tai, kad vaikų, turėjusių skausmingą gyvenimo patirtį ir šiuo metu gyvenančių BVGN, normaliai raidai reikalingas pastovumas ir gyvenamoji aplinka, prie kurios jie yra įpratę.

„Vaikų gyvenamosios vietos keitimas gali sutrikdyti jų įprastą, nusistovėjusį gyvenimą, sukelti emocinių išgyvenimų ir gali būti žalingas tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai“, – sakoma rašte, adresuotame Šilutės r. savivaldybės administracijai.

Pabendravus su šių įvykių sūkuryje atsidūrusiais vaikais ir socialiniais darbuotojais, akivaizdu, kad gyvenamosios vietos keitimas bus skausmingas ir žalingas vaikų psichikai. Pasak bendruomeninių namų „Spindulys“ socialinio darbuotojo Zenono Urbono, vaikai jau priprato prie sukurtos aplinkos, vadina ją savo namais ir išsikelti kitur nenori. Kiek bus atsižvelgta į vaikų nuomonę naujoje pirkimo procedūroje, kiek laiko ji truks ir ar praeis sklandžiai, sužinosime ateityje.


Straipsnio komentarai

PALIKIT VAIKUS 2020-01-21
PALIKIT VAIKUS RAMYBĖJE !!!! Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Palietis2020-01-19
mėras imi sarėm, in...niania?
TojToj gimdys...corumpul€!!!
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Atsakymas2020-01-19
Ne p. Šreko paršas, tiesiog šernas nuo Šanchajaus sveiką parsivijo...}:€
O, dėl kalto temstant, be optikos visai apsipažinot-savaeigis plūgas.#π*
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Klausimas2020-01-19
O kaltas ne ne S.Seputis? Parasas tai jo!!! Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Pilietis2020-01-19
Nuomonė,
įtariu, kad Merui nieko nekliuvo.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?